Įspėjama apie gresiantį elektroninės įrangos brangimą

Nuo kitų metų Lietuvoje brangs visa elektros ir elektroninė įranga, jei ją gaminančioms ir importuojančioms bendrovėms bus padidinta elektronikos atliekų tvarkymo prievolė.

 Daugumą šios srities įmonių vienijanti asociacija EEPA tikina, jog dėl to visai šalies elektronikos rinkai sunkmečio metu yra iškilusi rimta grėsmė atsidurti dar didesniame sąstingyje.

Elektros prietaisų kainų augimą lemtų Aplinkos ministerijos ketinimas nuo kitų metų elektros ir elektronikos atliekų tvarkymo prievolę gamintojams ir importuotojams didinti net 63 proc.

Pasak EEPA direktoriaus Edgaro Kriukonio, elektronikos tvarkymo kaštų augimo įmonėms galima būtų išvengti, jei sprendimus priimantys valdininkai nebūtų abejingi vartotojų ir verslo interesams bei skirtų tinkamą dėmesį Europos Sąjungos teisės aktų analizavimui.

„Savo ketinimus Aplinkos ministerija grindžia Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvada, kad užduoties nedidinimas prieštarautų vienai ES direktyvai ir Lietuvai grėstų nuobaudos, nors toks teigimas yra akivaizdžiai klaidingas“, - aiškina  gamintojus ir importuotojus vienijančios asociacijos EEPA direktorius.

ES direktyva, pasak E. Kriukonio, išties įpareigoja Lietuvą sutvarkyti 4 kg elektronikos atliekų vienam gyventojui, tačiau tame pačiame dokumente, kuriuo remiasi ir Europos teisės departamentas, niekur nėra nurodyta, kad užduotį privaloma įvykdyta tik gamintojų ir importuotojų lėšomis bei pastangomis.

„Svarbiausias argumentas, kuriuo remiantis Aplinkos ministerija siūlo gamintojams ir importuotojams padidinti elektros ir elektronikos atliekų sutvarkymo užduotį, yra klaidingas, todėl tikimės, jog svarstant šį klausimą Vyriausybėje į tai bus atsižvelgta“, - viliasi EEPA atstovas.

EEPA skaičiavimais, jei prievolė, kuri šiuo metu sudaro 27 proc. nuo visos gamintojų ir importuotojų į rinką išleidžiamos elektronikos, būtų padidinta iki 44 proc., pastarieji kitais metais elektronikos atliekų tvarkymui turėtų skirti maždaug 4 mln. litų daugiau  - iš viso apie 10 mln. litų.

„Šie nepagrįsti milijonai automatiškai gultų ant vartotojų pečių, nes įmonės padidėjusius kaštus įskaičiuotų į prekių antkainius. Tuo tarpu padidėjusios kainos dar labiau stabdytų elektronikos pardavimus, o rinkai tai būtų dar vienas akmuo po kaklu“, - prognozuoja E.Kriukonis.

EEPA atstovo žiniomis, Latvija, kuri privalo vykdyti tas pačias ES direktyvas, jau priėmė sprendimą  kitais metais nedidinti elektronikos atliekų sutvarkymo užduoties elektronikos gamintojams ir importuotojams.

„Mūsų kaimynai paliko galioti tą pačią 25 proc. elektronikos sutvarkymo užduotį, nors prognozuojama, kad elektronikos atliekų šioje šalyje kitais metais susidarys dar mažiau. Galbūt Latvija priklauso kitai Europos Sąjungai negu Lietuva ir jai galioja kitos ES direktyvos?“, - klausia E. Kriukonis.

Pasak jo, jei nebus atsižvelgta į pateiktus argumentus, gamintojų ir importuotojų atstovai yra pasiryžę imtis visų teisinių priemonių, kad 2010 metais galiotų 27 proc. elektronikos atliekų sutvarkymo norma.

Asociacija EEPA šiuo metu vienija 48 bendroves, kurios į rinką išleidžia apie 75 proc. visos Lietuvoje parduodamos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ).


Šiame straipsnyje: elektroninė įranga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių