I.Šimonytė: svarbu pasiųsti signalą, kad politikai sugeba susitarti

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako neturinti iliuzijų, kad artėjant Seimo rinkimams politikai priims kardinalius sprendimus ir iš esmės pakeis mokesčių sistemą. Ji tikisi, kad Seimas vis dėlto priims 2012 metų biudžetą laiku, o tai reikš, kad Lietuvos politinės jėgos sugeba susitarti.

„Pasitikti Naujus metus be biudžeto Lietuvai yra gerokai blogiau nei pasitikti Naujus metus su biudžetu, kadangi negebėdami susitarti dėl biudžeto mes tokį signalą ir pasiųsime, kad mes negebame susitarti“, - interviu Lietuvos radijui trečiadienį sakė I,Šimonytė.

Ji teigė mananti, kad biudžetas bus patvirtintas, nes tai svarbu ir dėl iššūkių, kurie Vyriausybės laukia kitais metais, - pirmiausia dėl to, kad ji turės išpirkti 1 mlrd. eurų (3,453 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją.

„Manau, kad biudžetas bus patvirtintas toks, koks jis yra Vyriausybės pateiktas, nesvarbu, ar bus pakeisti sprendimai dėl pensijų, numatant kompensuojančius mechanizmus, - vistiek skirtumas pajamų ir išlaidų bus dar mažesnis nei šiemet ar pernai, ir tai, manau, yra labai gerai. Bet reikia nepamiršti, kad mes kitais metais turime kitų finansinių iššūkių - turėsime sklandžiai perfinansuoti 2002 metais išleistą didelę obligacijų emisiją, dėl to man asmeniškai yra svarbu, kad biudžetas kuo korektiškesnis būtų priimtas kaip įmanoma greičiau“, - kalbėjo finansų ministrė.

I.Šimonytė teigė mananti, kad lengvatų, pavyzdžiui, apmokestinant indėlių palūkanas, atsisakymas yra „pirmas kandidatas“ mokesčių sistemai peržiūrėti: „Tokie bendresni sprendimai, jie taip pat turėtų būti svarstomi, tik labai abejoju, kad yra galimybės svarstyti mokesčių sistemos pokyčius šiuo metu“.

Finansų ministrės manymu, dabartiniame politinio ciklo etape, kai artėja Seimo rinkimai, yra labai sunku susitarti dėl fundamentalių sprendimų, pavyzdžiui, brangaus turto apmokestinimo, iš kurio Europos valstybės gauna apie 2 proc. bendrojo vidaus produkto pajamų.

„Jeigu nepavyko dėl to susitarti 3 metus iki šių metų, ir akivaizdu kad Lietuvoje nuomonės apie mokesčius yra labai radikalios (...). Tų fundamentalių sprendimų, matyt, sunku tikėtis, kad pavyktų rasti, o tai reiškia, kad taupymas iš esmės vyksta išlaidų sąskaita, ir kai kuriose srityse tikra nėra problemų dėl to. Bet kažkuriose srityse, tokiose, kaip krašto apsauga ar panašios, išlaidų mažinimas yra išsėmęs pats save, tai akivaizdu, kad nors mokesčių didinimas nėra geras, bet išlaidų beatodairiškas mažinimas ir dar visoms sritims vienodu procentu taip pat nėra labai išmintinga“, - kalbėjo I.Šimonytė.

Finansų ministrė priminė, kad mokesčių našta Lietuvoje yra viena mažiausių Europoje, tačiau kartu pripažino, kad mokesčių sistema yra nesubalansuota.

„Lietuvoje darbas apmokestinamas labai stipriai, netgi pagal Europos Sąjungos mastelius, bet kai kurių mokesčių, kurie kitoms valstybėms yra būdingi, tarkime, to paties turto, automobilių mokesčio Lietuva neturi. Iš tokių mokesčių kitos ES šalys renka apie 2 proc,. BVP, tai yra pie 2 mlrd. litų - tai yra labai daug. Negaliu įsivaizduoti tokio turto mokesčio, kuris iš karto galėtų tokias sumas generuoti, mes net atsisakome svarstyti tokius klausimus, ir iš esmės paliekame tą pačią nesubalansuotą sistemą. Ir kas dar blogiau, kad mes stengiamės visas sritis finansuoti taip, kaip finansuoja ES, akivaizdu, kad tą įmanoma daryti tik skolon“, - kalbėjo I.Šimonytė.

Seime šiuo metu diskutuojama, kokiu mastu nuo Naujųjų metų turėtų būti atkurtos sumažintos pensijos. Vyriausybė pasiūlė 4 proc. sumažinti visas valstybės išlaidas ir nuo kitų metų atkurti pusę sumažintų pensijų, dėl likusios pusės spręsti kitais metais, kai bus aiškesnė ekonominė padėtis.

Tačiau Seimas ieško būdų, kaip atkurti 100 proc. sumažintų pensijų jau nuo sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad reikia rasti papildomai 250 mln. litų. Siūloma įvesti prabangos mokesčius ir nebepervesti 2 proc. „Sodros“ įmokų į privačius pensijų fondus.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė po antradienį vakare vykusio pasitarimo su premjeru Andriumi Kubiliumi, Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos atstovais sakė, kad labiausiai nesutariama dėl dalies opozicijos ir konservatorių siūlymo metams sustabdyti 2 proc. pervedimų iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus. Tam prieštarauja liberalai.

Kitąmet nepervedus nė lito į privačius pensijų fondus, „Sodros“ biudžete liktų apie 400 mln. litų. Šios lėšos iš dalies leistų nuo sausio 1-osios atkurti 2009 metais sumažintas senatvės pensijas.

I.Degutienės teigimu, partneriai sutaria, kad pensijas reikia atkurti 100 proc., o biudžeto deficitas kitąmet negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Ji vylėsi, kad koalicijos partneriams artimiausiu metu pavyks rasti sutarimą.

„Atkreipčiau dėmesį, kad net pagal Vyriausybės pasiūlytą variantą išlaidos pensijoms kitų metų biudžete yra 0,5 mln. litų didesnės nei šiais metais, nes būtų atkurta pusė pensijų sumažinimo ir visiškai atsiskaityta su pensininkais už 1995-2002 metais buvusį pensijų mažinimą. 0,5 mlrd. litų prieaugis yra tikra solidi suma“, - radijui kalbėjo I.Šimonytė.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė galingų automobilių, brangus būsto, indėlių palūkanų apmokestinimui, progresinių mokesčių įvedimui ir įmokų į privačius pensijų fondus sustabdymui. Už šiuos projektus daugiausia balsavo konservatoriai ir dalis opozicijos, liberalai bei liberalcentristai buvo prieš arba susilaikė.