- Gintautas Degutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos ekonominis stebuklas verčia raudonuoti net ES senbūves. Tačiau Lietuvos finansų ministrė Ingrida Šimonytė, lygindama Lenkijos ekonomikos augimą su Lietuvos situacija, nesistebi.
Ministrė juokais vadina mūsų vartotojams priskiriamą garbę už pozityvius Lenkijos ūkio rodiklius ir sako, jog besilygindami su Lenkijos rodikliais, pirmiausia atsakykime sau į keletą klausimų.
„Reikšmingas zloto nuvertėjimas palengvino sąlygas eksportui, tuo metu importas pabrango ir pastūmėjo gyventojus rinktis vidaus produkciją. Lenkija yra didelė ir vis dėlto uždaresnė ekonomika, nei Lietuvos, todėl „išorės paklausos šokas“, su kuriuo susidūrė eksportuojančios šalys 2009 m. pradžioje, turi mažesnę įtaką BVP, nei mums“, - sakė finansų ministrė.
Jos teigimu, valiutos nuvertėjimo nulemtų palankesnių sąlygų eksportui ir didesnio vidaus produkcijos vartojimo (dėl pabrangusio importo) kombinacija ir lėmė teigiamus rezultatus. Lenkija 2003–2008 m. nesukaupė tokių disbalansų kaip Lietuva – nei nekilnojamojo turto rinkoje, nei einamojoje sąskaitoje, todėl nebuvo ir staigaus pokyčio, nebuvo kreditavimo šoko, kuris buvo Lietuvoje.
„Ar valiutos nuvertėjimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių? Žinoma, kad sukėlė. Dėl nuvertėjimo padidėja skolos. Tačiau skolos užsienio valiuta Lenkijoje nėra tokios didelės kaip Lietuvoje, todėl ir poveikis nebuvo toks reikšmingas“, - pastebi ministrė.
„Vyriausybės vykdyta politika taip pat turi neabejotiną įtaką viešiesiems finansams, nes deficitas reiškia ir augančią skolą, - sako I.Šimonytė, - „Todėl Lenkijai, kaip ir kitoms valstybėms, stimuliavusioms ekonomiką, teks galvoti apie „išėjimo strategijas“, juoba kad Lenkijos konstitucija nustato 55 proc. BVP skolos ribą, kurios nevalia peržengti. Kita aktuali problema, su kuria susidurs visos ES šalys 2010 m., – augsiantis nedarbas“.
Anot ministrės, mąstydami apie savo padėtį ir primygtinai besilygindami su Lenkijos rodikliais, pirmiausia atsakykime sau į keletą klausimų: ar pastaruosius kelerius metus Lietuvoje augome tvariai, nemaitindami burbulų? Ne.
„Ar Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos vienodai atviros? Ne. Ar mūsų ekonomikos vienodai didelės? Ne. Ar mūsų pinigų politika vienoda? Ne. Ar mūsų skolų struktūra vienoda? Ne.
Tai ar yra pagrindas stebėtis, kad tos pačios pasaulinės aplinkybės (finansų krizė, išorės paklausos sumenkimas) turėjo iš esmės skirtingą poveikį tiek mūsų ūkiams, tiek mūsų galimybėms priimti vienus ar kitus spendimus ar toleruoti tokias aplinkybes, kaip valiutos kurso smukimas?
O priskirti mūsų vartotojams garbę už pozityvius Lenkijos ūkio rodiklius galbūt galima pokštaujant, tačiau turint mintyje ekonomikos dydžius, metų pradžioje stebėtas Lietuvos vartotojų aktyvumas galėjo turėti tik minimalią įtaką“, - portalui teigė I.Šimonytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...