Investuotojai siūlo skatinti ir tradicinę pramonę

Investuotojų teigimu, Lietuva dabar turi šansą tapti didžiųjų pasaulio korporacijų gamybos ar logistikos grandinės dalimi ir ragina valdžią tai išnaudoti, skatinant ne vien aukštųjų technologijų, bet ir nepelnytai primirštą tradicinę pramonę.

Premjeras su siūlymais sako visiškai sutinkantis, nes esą akivaizdu, kad priešingu atveju nebus spartaus ūkio augimo, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.

Chemikalai, trąšos, farmaciniai preparatai, inžineriniai įrenginiai, maistas, pašarai – tai, anot investuotojų, modernios ir našios tradicinės pramonės šakos.

Bet valdžios palankumas pastaraisiais metais kreiptas į vos 3 proc. viso eksporto sudarančias aukštųjų technologijų įmones, nors ne jos, o tradicinės turi didžiausią svorį šalies ekonomikai. Tyrimą atlikę specialistai naująją valdžią ragina dėmesį sutelkti į visą pramonę.

Esą tradicinės našumą padidinus 1 proc., beveik tiek išaugtų ir eksportas. O kad tokį poveikį jam padarytų aukštųjų technologijų ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius, jam reikėtų augti daugiau nei trečdaliu.

„Šiandien kai kurios iš tradicinių ūkio šakų įmonių sugeba sukurti net gi didesnę vertę, negu aukštųjų technologijų įmonės, ir todėl, matyt, taip diferencijuoti neverta. Tas buvo protinga, kadangi reikėjo nuo kažko pradėti, fokusuotis į kažką, tokiu būdu pradėti skatinti ir pritraukinėti užsienio investicijas, skatinti eksportą, bet, norint didesnio efekto ekonomikai, vis dėlto reikia jų nepriešinti, o žiūrėti per bendrą vardiklį, kas šiuo atveju būtų kuo didesnė pridėtinė vertė“, – kalbėjo „Ernst & Young“ partneris Linas Didžpetris.

„Nereikia skatinti bet kokias investicijas. Tai turi būti tos sritys, tos pramonės šakos, kurios Lietuvai yra strateginės ir svarbios. Nes, jeigu paskatinsi bet ką, tai išmėtysi pinigus, bet efekto gali ir nesulaukti“, – sakė Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Verslas ragina valdžią užimti aktyvią moderatoriaus poziciją: važiuoti, susitikinėti, kviesti, aiškiai ir garsiai deklaruoti Lietuvos privalumus, o vietos įmonėms padėti susigaudyti, į kur jam svarbu žengti, kokias ambicijas puoselėti, galbūt kooperuotis, nes kaip tik dabar tinkamas metas įsilieti į verslo pasaulio galingųjų grandines.

Mat Kinija, Indija, Filipinai tampa brangstančios darbo jėgos regionu, ir gamintojai, paslaugų kūrėjai grįžta namo. O Lietuva tebėra mažų algų kraštas ir tai išnaudoti dar galima 3–5 metus. Vėliau darbo jėgos kaina čia esą tikrai kils, pigūs liks rumunai, baltarusiai.

„Lietuva turi šansą vykstant pokyčiams parodyti save, ypatingai kalbant apie skandinavų, Vokietijos, galbūt Lenkijos, Rusijos, bet ypatingai artimąsias šalis, parodyti savo gebėjimą integruotis į tas vertės grandines, nes vis dar galime siūlyti pigesnį produktą“, – mano L. Didžpetris.

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, investuotojų raginimas – laiku ir vietoje.

„Aš tokią išvadą darau vien pasižiūrėjus į investicijų atėjimą į mūsų šalį ir tų investicijų nukreipimą, paprastai pasakius, į gamybines priemones. Į gamybines priemones per praeitus metus buvo investuota labai mažai. Ir, jeigu palyginsime su mūsų kaimyninėmis šalimis, mes stipriai nuo jų atsiliekame. O tai rodo, kad artimiausioje perspektyvoje galime turėti problemų su gamybos plėtra“, – teigė jis.

Premjeras žada patrauklią mokesčių politiką, kai tik juos išnagrinės speciali darbo grupė, taip pat mažesnę biurokratiją. Investuotojai, be siūlymo neįvesti progresinius mokesčius, ragina pasvarstyti ir tokias skatinimo priemones, kaip, pvz., kompensuoti  įvairių standartų diegimo išlaidas ar pirmenybę juos turinčioms įmonėms viešuosiuose pirkimuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
koks cia benderis rase
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių