- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių biržoms negalint pasigirti likvidumu, didelė dalis vietinių investuotojų pereina prekiauti į užsienį. Tai patvirtina ir statistika, o investicijų valdytojai kalba, kad užsienyje jau prekiauja daugiau nei pusė investuotojų. Tiesa, prekyba užsienyje susijusi ir su specifine rizika.
Dienos apyvartai Vilniaus, taip pat Talino ar Rygos biržose tik retkarčiais pastaruoju metu perkopiant 0,5 mln. eurų ribą, finansų makleriai vis garsiau prabyla, kad nemaža dalis vietinių investuotojų prekiauti vertybiniais popieriais pradėjo užsienio rinkose, rašo "Verslo žinios".
"Vilniaus biržoje 2011 metais, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, jaučiamas akivaizdus sandorių sumažėjimas. Manau, kad pagrindinė to priežastis yra didžiųjų užsienio investuotojų dėmesio rinkai trūkumas, mat būtent jie pažadina ir smulkesnius vietinius investuotojus", - teigė Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo prezidentas Artūras Keleras.
Anot jo, į vietinę biržą investuotojų nevilioja akcijų kainos ir rizikos santykis, palyginti su kitais regionais, tarkime, Balkanų, jis yra nepatrauklus.
"Nereikia pamiršti ir to, kad didysis rinkos šuolis jau įvyko - indeksas "Omx Vilnius" 2009 metais pašoko 46 proc., o pernai - 56,5 proc. Atitinkami Talino biržos rodikliai dar didesni", - pridūrė A.Keleras.
Finansų maklerio įmonės "Orion Securities" Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis teigė, jog užsienyje šiuo metu investuotoja 60-70 proc. mūsų klientų, o Lietuvoje - apie 30-40 procentų.
"Didesnį susidomėjimą užsienio rinkomis jaučiame jau gerą pusmetį, o tai lemia kelios priežastys, visų pirma rinkos dydis, likvidumas joje", - kalbėjo finansų maklerio įmonės "Orion Securities" Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis.
Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis, Lietuvos gyventojai ir institucijos balandžio pradžioje užsienyje turėjo 16,051 mlrd. litų vertės vertybinių popierių. Per metus šis skaičius išaugo 26 procentais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...