- Eglė Kapočiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Geriau motyvuotų grynaisiais", – per sunkmetį vakarėliai darbuotojų nedžiugino. Tačiau sumažinti atlyginimai, išnykusios premijos nenumušė noro organizuoti bendras kolektyvo šventes. Ir dabar darbo vakarėliams pinigai netaškomi, tačiau vis mažiau abejojančių, kad tai vienas iš kolektyvo lipdymo būdų.
"All Events Service" vadovė Kristina Mackevičienė portalui 1diena.lt pasakojo, kad ekonominė situacija taisosi. Renginių organizatoriai sulaukia vis daugiau įmonių užsakymų. Tiesa, susidaro įspūdis, jog dabar darbdaviai renginius darbuotojams sugalvoja spontaniškai. Anot K.Mackevičienės, anksčiau įmonės dar žiemą užsisakydavo vasaros renginius, o dabar šventę planuoja vos likus mėnesiui ar dviem.
Derasi dėl smulkmenų
Renginių organizatorės patirtis rodo, kad šįmet vadovai, pamatę, jog įmonė uždirbo daugiau, nei buvo planuota, nusprendžia tas lėšas paskirti darbuotojų motyvacijai kelti ir surengia jiems šventę ar iškylą į gamtą.
"Įmonių, kurios per sunkmetį buvo priverstos atsisakyti tradicinių švenčių, vadovai, matyt, pajuto iš darbuotojų pusės tokių vakarėlių trūkumą ir stengiasi iš paskutiniųjų suorganizuoti bent vieną šventę per metus", – svarstė K.Mackevičienė.
Renginius organizuojančios VšĮ "Meno artelė" vadovas Mindaugas Žilinskas portalui 1diena.lt prisipažino, kad 2009–2010 m. per sunkmetį suorganizavo tik vieną renginį įmonės darbuotojams, o jau šiemet džiaugiasi net trimis užsakymais. Pasak jo, dažniausiai tenka organizuoti šventes 50–60 žmonių. M.Žilinskas pabrėžė, kad darbdaviai iki šiol užsako tradicinius teminius vakarėlius ir pageidauja, kad žmonės būtų skaniai pamaitinti ir aktyviai bei linksmai praleistų laiką.
"Vakaro metu organizuojame darbuotojų pasibuvimus su šokiais, dainomis ir įvairiais žaidimais. To prašo užsakovai. Svarbiausia, kad darbuotojai susirinktų ne išgerti, o smagiai praleistų laiką", – sakė jis.
Skaičiuoja centus
"Jaučiame, kad darbuotojai išsiilgę bendrų vakarėlių, net užsakydami šventės programą nereiškia jokių kaprizų, kaip anksčiau. Aišku, nori, kad šventės scenarijus nesikartotų, ir derasi dėl kiekvienos smulkmenos.
Pavyzdžiui, būdavo, paskiria 50 tūkst. litų biudžetą ir nesirūpina per daug, kam bus išleisti pinigai. Svarbiausia buvo gerai praleisti laiką. O dabar viską labai skaičiuoja ir žiūri, kur gali gauti kokybiškesnę paslaugą, atsisako kai kurių atrakcijų, pavyzdžiui, prizų", – pasakojo K.Mackevičienė.
M.Žilinskas taip pat tvirtino, kad užsakydami vakarėlį darbdaviai bando kiek įmanydami sumažinti jo sąnaudas. Esą organizuojant kuklų (su vedėju ir didžėjumi) renginį galima įsitekti į maždaug 2 tūkst. litų biudžetą. Tuomet, kai norima ir muzikos grupės, kaina gerokai išauga.
Anot K.Mackevičienės, šventę šimtui žmonių galima surengti ir už 30 tūkst. litų, ir už 100 tūkst. litų. Kainą lemia užsakovo pageidavimai. Jeigu darbdaviai užsako prabangią nakvynę, pavyzdžiui, kiekvienam svečiui atskirą kambarį, pakviečia koncertuoti garsius atlikėjus, o maistą pasirenka iš aukščiausios klasės restoranų, renginio kaina lengvai gali perkopti ir 150 tūkst. litų.
Pasak jos, ypač stengiasi tarptautinių įmonių padaliniai Lietuvoje, nes siekia partneriams iš užsienio pasirodyti kuo įspūdingiau.
Švenčia ne po vienu skėčiu
Restoranų tinklas "Fortas" neturi tradicijos į vieną vietą sukviesti po Lietuvą išsibarsčiusių įmonės filialų darbuotojų. "Forto" atstovas spaudai Kęstutis Markevičius portalui 1diena.lt teigė, kad paprastai darbuotojų šventės organizuojamos atskirai kiekviename padalinyje.
"Nutarėme, kad efektyviau švęsti mažose žmonių grupėse, nes taip žmonės labiau pagerbiami. Be to, labai skirtingos interesų grupės – padavėjai, virėjai ir administracija. Mums svarbu, kad kolektyvas savo padalinyje veiktų kaip komanda", – teigė jis.
Pasak K.Markevičiaus, per krizę "Fortas" švenčių darbuotojams rengė mažiau, o šiemet numatyti mažiausiai trys renginiai.
Jo teigimu, žiemą paprastai organizuojami teminiai vakarėliai, o vasarą žygiai baidarėmis ar iškyla gamtoje.
Vakarėliui pinigų suranda
Bendrovės "Puntukas" generalinis direktorius Vytautas Zimnickas portalui 1diena.lt tvirtino, kad įmonė darbuotojų šventėms randa pinigų, net kai tenka pasispausti kitose srityse. Esą per sunkmetį švenčių tradicijos nebuvo atsisakyta. "Puntuko" darbuotojai švenčia dukart per metus: vasaros pradžioje ir rudenį.
"Per vasaros atidarymo šventę vykstame į Šventąją, ten su kolektyvu smagiai bendraujame ir pramogaujame. Norintys gali pasilikti savaitgaliui pailsėti prie jūros. Paprastai susirenka iki 30 žmonių. Žinoma, būtų galima ir daugiau sukviesti, bet riboja apgyvendinimo galimybės", – pasakojo jis.
V.Zimnickas neabejoja, kad kolektyvo puoselėjamos tradicijos per sunkmetį padėjo lengviau įveikti finansinius sunkumus ir susitelkti dirbti. Kalbėdamas apie kolektyvo šventes, P.Zimnickas pabrėžė, kad jos svarbios ne tik sunkmečiu.
"Vadovybė per vakarėlius turi puikią galimybę pabendrauti neformalioje aplinkoje su darbuotojais, tiesiogiai pajusti jų nuotaikas, išgirsti pasiūlymų ar išklausyti problemas", – pasakojo "Puntuko" generalinis direktorius.
Jis svarsto, kad darbuotojai ne visuomet per gamybinius pasitarimus išdrįsta pasakyti, kaip iš tiesų vertina vieną ar kitą situaciją, o bendraujant neformaliai gali atviriau pasikalbėti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą1
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės22
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...