Įmonėms pagalbos ranką tiesia bankai

Ekonomikos sunkmečiu įmonės ieško įvairių išeičių, kaip nenugrimzti į bankroto duobę ir išlaikyti turimą verslą. Nors ir sugriežtinta bankų paskolų teikimo tvarka, visgi įmonėms paskolą (kad ir apyvartinėms lėšoms) gauti įmanoma.

Kalbinti Lietuvos bankų atstovai tvirtina, kad finansuojami tie įmonių projektai, kurie pirmiausiai yra skirti verslo efektyvumui. Ne mažiau svarbu, kad finansuojamas projektas būtų gyvybingas ne tik dabar, bet ir ateityje, kad išduotas kreditas būtų sugrąžintas.

„Swedbank“ Lietuvoje Pardavimų valdymo ir palaikymo departamento direktorius Aivaras Janušauskas pastebi, kad yra įmonių, kurios kreipiasi dėl galimybės restruktūrizuoti paskolą.

„Paprastai kartu su tokios įmonės atstovais sprendžiame susidariusią situaciją ir ieškome galimų, abiems pusėms palankių, sprendimų. Žinoma, tokioje situacijoje svarbiausia, kad įmonė į mus kreiptųsi kuo anksčiau, kol jos problemos dar nėra įsisenėjusios, taip pat įvairių sprendimų galime pasiūlyti daug greičiau ir įvairesnių toms įmonėms, kurios ateina atlikusios paruošiamuosius „namų darbus“ ir gali pasiūlyti būdų savo problemoms spręsti“, - tvirtina A.Janušauskas.

Jis vardina kriterijus, pagal kuriuos įmonėms suteikiamas finansavimas.

„Pagrindiniai rodikliai, lemiantys sprendimą dėl projekto finansavimo, yra sektoriaus, kurioje veikia įmonė, paklausos ir pasiūlos balansas bei perspektyvos; įmonės gebėjimas generuoti pakankamus pinigų srautus paskolai grąžinti; paskolos užtikrinimo priemonės; įmonės vadovybės kompetencija; įmonės esami finansiniai įsipareigojimai ir jos gebėjimas generuoti pakankamus srautus būsimoms paskoloms. Finansuojame tuos projektus, kurie pirmiausiai yra skirti verslo efektyvumui didinti, nes manome, kad šiandien efektyvumas yra geriausias vaistas prieš ekonomikos recesiją”, - įsitikinęs specialistas.

DnB NORD banko Verslo bankininkystės departamento vadovo Daliaus Darulio teigimu, kiekvieną kredito atvejį bankas vertina individualiai. Prioritetas teikiamas verslui, generuojančiam teigiamus pinigų srautus.

„Per pirmąjį šių metų ketvirtį esame pasirašę verslo kreditavimo sutarčių už daugiau nei pusę milijardo litų. Išduodami paskolą norime, kad įmonė į projektą investuotų didesnę dalį nuosavų lėšų nei anksčiau, taip prisiimdama atitinkamą dalį projekto rizikos. Dėl žymiai pasikeitusios ekonominės aplinkos, sumažėjus vidaus paklausai ir pasunkėjus eksporto galimybėms ir pačios įmonės peržiūri savo investicinius planus ir stengiasi juos daugiau finansuoti iš nuosavų lėšų“, - pasakojo specialistas.