Ilgėja prašytojų atleisti nuo mokesčių eilė

Didelės vertės palikimas toli gražu nepradžiugina, jei paveldėtojo kišenės tuščios ir jis negali sumokėti mokesčių valstybei. Sostinės savivaldybė pastaruoju metu sulaukia nemažai vilniečių prašymų atleisti juos nuo įvairių privalomų mokesčių.

Atleisti nuo įvairių mokesčių arba atidėti jų mokėjimą miestelėnams Vilniuje gali tik savivaldybės taryba. Pastaruoju metu miesto politikams vis dažniau tenka spręsti mokesčių prislėgtų  žmonių problemas.

Savivaldybės Finansų departamento Mokesčių skyriaus vedėjos Klaudijos Vaznelienės jau nebestebina kiekvienam tarybos posėdžiui teikiami klausimai dėl nuomos, nekilnojamojo turto ar paveldėjimo mokesčių atidėjimo bei sumažinimo. Jos teigimu, kartais per mėnesį savivaldybės specialistus pasiekia keliolika prašymų padėti, tai yra sumažinti ar atleisti nuo vieno ar kito mokesčio.

Neseniai, neišgalėdamas susimokėti paveldėjimo mokesčio, į savivaldybę kreipėsi buvęs jos tarybos narys Aleksandras Rutenbergas.  Šis 2003–2007 m. kadencijai į miesto valdžią išrinktas politikas prašo savivaldybės sumažinti jam paveldėjimo mokestį, kuris siekia apie 13 tūkst. litų. Su sunkumais A.Rutenbergas susidūrė iš pusbrolio paveldėjęs apleistą butą sostinės Kalinausko gatvėje.

„Esu jau pensininkas, didelių pajamų neturiu, negaliu tokio mokesčio mokėti. Pagal įstatymus man priklauso susimokėti 13 tūkst. litų paveldėjimo mokestį, bet tokių pinigų aš tikrai negaliu mokėti. Savivaldybė  gali mokestį sumažinti tik 2 tūkst. litų“, – apie savo bėdas dienraščiui pasakojo dabar Lietuvos žydų kultūros palikimo paramos fondo pirmininko pareigas einantis A.Rutenbergas.

Sostinės tarybai pateikus buvusio jos nario prašymą, nuo balsavimo nusišalino meras Artūras Zuokas. A.Rutenbergas šiuo metu taip pat dirba ir mero visuomeniniu patarėju tautinių mažumų klausimais.

„Šitas paveldėtas butas man atnešė daugiau vargo nei naudos. Taryba gali šiek tiek palengvinti man tą naštą“, – viliasi buvęs politikas.

Maždaug 260 tūkst. litų vertės butą paveldėjęs A.Rutenbergas nieko nelaukdamas norėtų jį parduoti, tačiau įstatymai neleidžia to padaryti tol, kol asmuo nesumoka paveldėto turto mokesčio. Pašnekovas tvirtina, kad investuoti į butą jis nenori ir dėl itin prastos jo būklės.

„Kad tas butas būtų gyvenamas, į jį reiktų investuoti dar kokius 200 tūkst. litų. Aš tiek neturiu. Neturėčiau ir 50 tūkst. litų. Net nežinau, ar jį kas nors tokį norėtų nupirkti“, – pasakojo A.Zuoko patarėjas.

Savivaldybės darbuotojos K.Vaznelienės teigimu, yra buvę atvejų, kuomet palikimą gavę vilniečiai į savivaldybę kreipėsi ir su 20 tūkst. litų mokesčio našta.

„Šio žmogaus mokestis dar nėra pats didžiausias, tačiau akivaizdu, kad tie palikimai kartais tampa tik didžiule našta. Esu mačiusi ir dar sunkesnių atvejų. Žmonės negali net parduoti savo turto, nes neišgali susimokėti to mokesčio. Taip sutampa, kad tie butai dažnai dar ir labai blogos būklės būna“, – tvirtino savivaldybės Mokesčių skyriaus vadovė.

Anot jos, dažniausiai paveldėto turto mokesčio problema sprendžiama imant paskolą arba sutariant neoficialiai su pirkėjais, kad šie pirkdami turtą sumokės ir mokestį. „Žmonės sunkmečiu tikrai dėl mokesčių turi nemažai bėdų. Pagal esamą tvarką tik savivaldybė gali jiems leisti sumažinti tą naštą. Jie rašo prašymus, kuriuose pateikia savu argumentus, paaiškina, kokia finansinė padėtis. Tada prašymus analizuoja Ekonomikos ir finansų bei Socialinių reikalų komitetai, o jiems pritarus tvirtina miesto taryba“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė savivaldybės darbuotoja.

Anot specialistės, šiuo metu sulaukiama įvairių prašymų iš tų žmonių, kurie turėjo nemažai nekilnojamojo turto ir ketino jį nuomoti arba parduoti, bet atėjus sunkmečiui nerado nei nuomininkų, nei pirkėjų. Dabar mokesčiai už šį turtą tuština savininkų kišenes.

„Pasitaiko, kuomet prašoma sumažinti arba atidėti paveldėjimo mokesčio mokėjimą. Tokių prašymų savivaldybė gauna gana retai, tai jau gana išskirtinis atvejis. Kur kas daugiau būna problemų dėl nekilnojamojo turto arba nuomos mokesčio mokėjimų“, – tikino K.Vaznelienė.

Paveldėto turto mokestis

Įstatyme yra nustatyti du paveldimo turto mokesčio tarifai: 5 proc. ir 10 proc. Taikytiną mokesčio tarifą lemia paveldimo turto apmokestinamosios vertės dydis.

Jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė (70 proc. visos jo vertės) nėra didesnė negu 0,5 mln. litų, mokestis skaičiuojamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą. Jei paveldimo turto apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 0,5 mln. litų, mokestis skaičiuojamas taikant 10 proc. mokesčio tarifą.


Šiame straipsnyje: mokesčiailengvatos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių