Iki euro įvedimo Lietuva taikys tik dalį finansinės drausmės sutarties

Briuselyje Europos Sąjungos vadovai tariasi dėl griežčiausios iki šiol Bendrijoje finansinę drausmę įtvirtinančios sutarties. Jei politikams pavyks susitarti, dokumentas galėtų būti pasirašytas jau kovą. Lietuva pritaria šios sutarties nuostatoms, tačiau mano, kad mūsų šaliai iki įstojant į euro zoną reikėtų taikyti tik dalį sutarties.

Du mėnesius ekspertų derinta finansų drausmės sutartis Europos Sąjungos lyderiams ant stalo padėta galutinai pataisyti. Dėl biudžeto de

ficito ribojimo sutaria visos valstybės – jis negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), biudžetams leidžiamas tik struktūrinis pusės procento deficitas.

Struktūrinis deficitas parodo, kiek iš tiesų išlaidos viršija biudžeto pajamas, atmetus ekonomikos pakilimus ir nuosmukius. Tačiau skolose itin įklimpusios Europos Sąjungos narės stengiasi iš dokumento teksto išbraukti nuostatą, kad valstybės privalo riboti ir bendrą skolos dydį.

Būtent to iš euro zonos narių reikalauja Vokietija ir Prancūzija.

„Šiame išskirtiniame vadovų susitikime kalbėsime apie du dalykus. Pirmiausia finansų drausmės sutartis. Derybos dėl jos nuostatų vyko labai sparčiai ir rezultatai, mano manymu, yra geri. Tad šiandien sudėliosime paskutinius taškus“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Esminis naujos sutarties bruožas – tai, kad nuostatų nesilaikančioms valstybėms bus taikomos baudos, to iki šiol Bendrijoje nebuvo. Taip pat, biudžeto formavimo taisykles valstybės turės įtvirtinti savo konstitucijose.

Dėl to kai kurioms šalims narėms gali tekti rengti referendumus, o kritikai teigia, kad išplėstos Briuselio institucijų galios pažeis šalių suverenumą.

„Nei gyventojai, nei vyriausybės nėra atsakingos dėl krizės, ji prasidėjo dėl finansų sektoriaus kaltės ir visi tai žino. Tačiau dabar negalime leisti valstybių biudžetams mažėti.

Todėl iš vienos pusės mums reikia finansinės disciplinos, iš kitos – būtinos priemonės skatinti ekonomikos augimą, kuris suteiktų mūsų piliečiams vilties“, – kalbėjo Belgijos premjeras Elio di Rupo.

Lietuvos valdžia pritaria griežtą finansų drausmę įtvirtinančio dokumento nuostatoms, tačiau mano, kad Lietuvai iki įstojant į euro zoną reikėtų taikyti tik dalį sutarties.

Viršūnių susitikime dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad sutartis Lietuvoje bus ratifikuota dar šiemet.

„Esminiai dalykai yra aptarti. Daugelis valstybių turbūt tam pritars. Be abejo, Jungtinė Karalystė, gal dar kas nors turės daugiau techninio charakterio pastabų.

Mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties pozicijų – prie kai kurių prisijungsime, kai tapsime euro zonos nariais. Pavyzdžiui, partnerystės programos ar dar kokie nors elementai, kurie reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės priežiūros. Išties mes neskubėsime su tuo.

O esminiai dalykai, tai fiskalinė drausmė, atsakomybė – šitai mums tinka. Mes šių visų principų laikomės ir dabar“, – sakė D. Grybauskaitė.

Naująjį dokumentą tikisi pasirašyti visos valstybės, išskyrus pasipriešinusią Didžiąją Britaniją. Mainais už parašą britų premjeras Davidas Cameronas siekė gauti išimčių Britanijos finansų sektoriui. Be Britanijos pritarimo sutartis negali tapti bendru Europos Sąjungos dokumentu.

Briuselyje Europos Sąjungos vadovai tariasi dėl griežčiausios iki šiol Bendrijoje finansinę drausmę įtvirtinančios sutarties. Jei politikams pavyks susitarti, dokumentas galėtų būti pasirašytas jau kovą. Lietuva pritaria šios sutarties nuostatoms, tačiau mano, kad mūsų šaliai iki įstojant į euro zoną reikėtų taikyti tik dalį sutarties.

Du mėnesius ekspertų derinta finansų drausmės sutartis Europos Sąjungos lyderiams ant stalo padėta galutinai pataisyti. Dėl biudžeto de

ficito ribojimo sutaria visos valstybės – jis negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), biudžetams leidžiamas tik struktūrinis pusės procento deficitas.

Struktūrinis deficitas parodo, kiek iš tiesų išlaidos viršija biudžeto pajamas, atmetus ekonomikos pakilimus ir nuosmukius. Tačiau skolose itin įklimpusios Europos Sąjungos narės stengiasi iš dokumento teksto išbraukti nuostatą, kad valstybės privalo riboti ir bendrą skolos dydį.

Būtent to iš euro zonos narių reikalauja Vokietija ir Prancūzija.

„Šiame išskirtiniame vadovų susitikime kalbėsime apie du dalykus. Pirmiausia finansų drausmės sutartis. Derybos dėl jos nuostatų vyko labai sparčiai ir rezultatai, mano manymu, yra geri. Tad šiandien sudėliosime paskutinius taškus“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Esminis naujos sutarties bruožas – tai, kad nuostatų nesilaikančioms valstybėms bus taikomos baudos, to iki šiol Bendrijoje nebuvo. Taip pat, biudžeto formavimo taisykles valstybės turės įtvirtinti savo konstitucijose.

Dėl to kai kurioms šalims narėms gali tekti rengti referendumus, o kritikai teigia, kad išplėstos Briuselio institucijų galios pažeis šalių suverenumą.

„Nei gyventojai, nei vyriausybės nėra atsakingos dėl krizės, ji prasidėjo dėl finansų sektoriaus kaltės ir visi tai žino. Tačiau dabar negalime leisti valstybių biudžetams mažėti.

Todėl iš vienos pusės mums reikia finansinės disciplinos, iš kitos – būtinos priemonės skatinti ekonomikos augimą, kuris suteiktų mūsų piliečiams vilties“, – kalbėjo Belgijos premjeras Elio di Rupo.

Lietuvos valdžia pritaria griežtą finansų drausmę įtvirtinančio dokumento nuostatoms, tačiau mano, kad Lietuvai iki įstojant į euro zoną reikėtų taikyti tik dalį sutarties.

Viršūnių susitikime dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad sutartis Lietuvoje bus ratifikuota dar šiemet.

„Esminiai dalykai yra aptarti. Daugelis valstybių turbūt tam pritars. Be abejo, Jungtinė Karalystė, gal dar kas nors turės daugiau techninio charakterio pastabų.

Mes, Lietuva, prisijungsime ne prie visų sutarties pozicijų – prie kai kurių prisijungsime, kai tapsime euro zonos nariais. Pavyzdžiui, partnerystės programos ar dar kokie nors elementai, kurie reikalauja labai daug ataskaitų, biurokratinės priežiūros. Išties mes neskubėsime su tuo.

O esminiai dalykai, tai fiskalinė drausmė, atsakomybė – šitai mums tinka. Mes šių visų principų laikomės ir dabar“, – sakė D. Grybauskaitė.

Naująjį dokumentą tikisi pasirašyti visos valstybės, išskyrus pasipriešinusią Didžiąją Britaniją. Mainais už parašą britų premjeras Davidas Cameronas siekė gauti išimčių Britanijos finansų sektoriui. Be Britanijos pritarimo sutartis negali tapti bendru Europos Sąjungos dokumentu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ar reikia

ar reikia portretas
mums to euroo? eisime i dugna kartu?

vokietka

vokietka portretas
a tai dar neatsipeikeja, o vis tiek zada yvest eura????kurioj vietoj randasi smegenys???
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių