- j.zvirblyte@diena.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje Indrė Dargytė greičiausiai arba pirmiausia būtų žinoma kaip verslininko Roberto Dargio vaikas. Londone – ji sparčiai karjeros laiptais kopianti alternatyvių fondų analitikė, dėliojanti stambius investicinius portfelius.
Pasitikėjimą didina žinių bagažas
"Palaukite, ar pamatavote savo riziką?" – paklausta patarimo tokį klausimą savo draugams ir artimiesiems dažnai užduoda Londone studijas baigusi ir šiame mieste alternatyvių fondų analitike dirbanti I.Dargytė.
Mokytis į Londoną vos septyniolikos išvykusi I.Dargytė žinojo tik tiek, kad jos tėvai jai garantuoja tvirtą pagrindą po kojomis, o baigus studijas pati turės kabintis į gyvenimą. Baigusi verslo valdymo studijas viename prestižinių Londono universitetų ji nesusikrovė lagamino atgal į gimtinę. To dar neketina daryti ir artimiausiu metu. Ji įsitikinusi, kad dabar atėjo laikas jai pačiai investuoti į savo karjerą.
Bendrovė "Laven Partners", kurioje alternatyvių fondų analitike dirba I.Dargytė, yra vos trisdešimties žmonių kolektyvas, valdantis stambių institucinių klientų investicinius portfelius. Bendrovė dirba dviem kryptimis – kuria naujus investicinius fondus bei juos valdančias bendroves ir analizuoja esamų investicinių fondų struktūras. Pastarąjį darbą jau trejus metus ir atlieka Londone gyvenanti lietuvaitė. Pasak jos, alternatyvios investicijos – tai žaliavos, nekilnojamasis turtas, privataus kapitalo ir rizikos fondai.
Jos darbo vieta tapo svarbi per finansų krizę 2008-aisiais, kai pasaulyje nuvilnijo skandalas, susijęs su investiciniais fondais, kurie surenka iš žmonių pinigus, juos perinvestuoja, o realiai jokių investicinių produktų nevaldo. "Aš žinau, kad tai labai perspektyvi veikla, žinau, kad į mano darbo vietą pretenduoja šimtas norinčių. Todėl neturiu nuvilti, turiu nuolat tobulėti", – sakė pašnekovė.
Patarinėja investavimo milžinams
Į "Laven Partners" I.Dargytė pateko per praktiką, kai pati iš universiteto pateikto praktikos vietų sąrašo išsirinko sau patrauklią bendrovę.
"Žinojau, kad noriu gilinti į finansų sritį. Mano norai greitai pradėjo pildytis. Vos po mėnesio praktikos man pasakė, jog norėtų, kad pasilikčiau dirbti, o po mėnesio pasirašiau darbo sutartį. Netrukus turėjau leistis į komandiruotę Paryžiuje, kur teko analizuoti vieno investicinio fondo veiklą. Dabar mano darbas toks ir yra – susitikimai su fondų valdytojais Londone, Paryžiuje, Ženevoje, Niujorke ir kituose pasaulio miestuose. Klientai iš manęs tikisi patarimų dėl investicinių fondų, kiek jie patikimi, kur didžiausia rizika", – apie savo darbą pasakojo I.Dargytė.
Bendrovėje ji jauniausia, tačiau darbdavio ir klientų pasitikėjimą įgijo nesunkiai. Esą užsienyje, priešingai nei Lietuvoje, labai daug dėmesio kreipiama į išsilavinimą ir praktiką. I.Dargytės klientai – stambūs Centrinės Europos privatūs bankai, draudimo bendrovės pensijų fondai. Jos klientų investavimo sumos prasideda nuo 100 tūkst. eurų, bet dažniausiai yra milijoninės.
"Palaukite" reiškia "stop"
Lietuvoje gyvenantys I.Dargytės draugai neretai prašo jos patarimo ir į Londoną elektroniniu paštu siunčia įvairius dažniausiai iš komercinių bankų gautus investicinius pasiūlymus.
"Neretai draugai sako, kad investuoti į konkretų fondą juos labai įkalbinėja banko vadybininkai, kurie tikina, kad tai labai perspektyvu, nes investicinė grąža labai gera. Visada sakau: "palaukite." Ir užduodu klausimų, į kuriuos negali atsakyti nei susigundę "investuotojai" nei tų bankų vadybininkai", – pasakojo pašnekovė.
"Lietuviai žino tik tiek, kad gali pasiskolinti iš banko ir jame padėti indelį. Daugiau nieko. Patiklus įvairių investicinių pasiūlymų vertinimas naudingas bankams, bet pražūtingas daugeliui žmonių. Finansinio raštingumo jau mokoma mokyklose, tačiau žmonių finansinis išprusimas dar labai menkas", – mano pašnekovė. Pasak jos, žmonės dar nėra įpratę investuoti, o jeigu tai daro, tai nepamatuoja savo rizikos.
"Lietuviai labai pasitiki tuo, kas jiems sakoma. Vien statistika apie įvairius telefoninius sukčius ir pinigų išviliojimus iš išsilavinusių žmonių rodo, kokia patikli tauta esame. Nors investuoti siūlo bankų vadybininkai, nereikia jais pasitikėti aklai.
Šie finansiniai patarėjai neretai net nežino, kur iš tikrųjų yra investuojami žmonių pinigai, niekada nėra matę tikrųjų fondų valdytojų. O paklausti apie fondo investicinę grąžą nuo pat jo įkūrimo datos taip pat nieko negali pasakyti. Nežinant, kaip fondui sekėsi investuoti skirtingais ekonomikos laikotarpiais, pasikliauti vien trumpalaike investicine grąža, kad ir kokia graži ji būtų, yra labai didelė rizika", – teigė jauna analitikė.
Paprašyta patarti, ką daryti, I.Dargytė sako, kad nereikia apsiriboti vieno banko pasiūlymais ir "nesusirišti" su viena kredito įstaiga visam gyvenimui. Antra, reikia bandyti susitikti su žmonėmis, kurie priima sprendimus. Trečia, skaityti pasirašomus dokumentus ir kritiškai juos vertinti. Ir, žinoma, užsiimti finansine savišvieta.
Dosjė
Indrė Dargytė, 25 metų.
Pareigos: alternatyvių fondų analitikė, "Laven Partners", Jungtinė Karalystė. Alternatyvių fondų kūrimo ir investavimo analizės bendrovė "Laven Partners" Londone įkurta 2005 m.
Išsilavinimas: Londono universiteto Karaliaus koledžo verslo valdymo bakalauras.
Karjera: prieš pradėdama dirbti bendrovėje "Laven Partners" 2008-aisiais, I.Dargytė dirbo nuosavo kapitalo rinkų departamente "UniCredit" grupėje Londone.
Ateities planai: Londone sukaupti didesnį patirties bagažą ir sugrįžti į Lietuvą. Savo veiklą Lietuvoje I.Dargytė sieja su šeimos verslo veikla ir planuoja įsteigti alternatyvų nekilnojamojo turto investicinį fondą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...