I. Šimonytė ragina „blaiviai įvertinti valstybės finansinę padėtį“

Seimui antradienį pateiktas 2013-ųjų biudžeto projektas. Tačiau jį svarstys ir priims jau naujos kadencijos Seimo nariai.

Biudžeto projektą kadenciją baigiantiems parlamentarams pristatė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Ji teigė, kad „projektas parengtas atsižvelgiant į ekonomikos plėtros projekcijas, Fiskalinės drausmės įstatymą, taip pat į tai, kad prieš Lietuvą dar nėra nutrauktas perviršinio deficito procedūros svarstymas“. Ministrė pabrėžė, kad Lietuva yra įsipareigojusi perviršinį biudžeto deficitą ištaisyti 2012 m. „Tą ir planuojama padaryti, nes šių metų biudžeto deficitas neviršys 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir atitiks Mastrichto kriterijus“, - kalbėjo I. Šimonytė.

Ji įspėjo būsimą Vyriausybę ir Seimą, kad nėra galimybės kitąmet didinti biudžeto deficitą, nes tokiu atveju Lietuva pažeistų Europos Sąjungos teisę ir savo pačios patvirtintą Fiskalinės drausmės įstatymą.

„Be to, nėra galimybių didinti finansavimą atskiroms sritims be aiškių šaltinių, iš kurių tas didinimas būtų vykdomas, nes tai tiesiog neatitiks Fiskalinės drausmės įstatymo“, - pridūrė I. Šimonytė.

Kitų metų biudžeto deficitas neturėtų viršyti 2,5 proc. BVP. „Parengtame biudžeto projekte yra numatyta pareiga Vyriausybei pateikti biudžeto patikslinimą, jeigu bus biudžeto deficito perviršis ir deficitas peržengs 3 proc.“, - sakė finansų ministrė.

Anot I. Šimonytės, krizės sukelti iššūkiai ES, taigi, ir Lietuvos ekonomikai, dar nesibaigė. „Rizika dėl ekonomikos kilimo pokyčių dar yra pakankamai didelė, turint galvoje didžiausią istoriškai krizę Europoje. Lietuvai kitų metų ekonomikos augimas sumažintas nuo daugiau kaip 4 proc. iki 3 proc.“, - pabrėžė ministrė.

„Infliacijos lygis kitąmet mažės, nors kai kurios kainos, pavyzdžiui, energetinių žaliavų, kilstelės kiek daugiau nei prognozuota anksčiau. 2012-2015 m. laikotarpiu vidutinė metinė infliacija svyruos tarp 3 ir 3,5 proc.“, - sakė Finansų ministerijos vadovė.

Pasak jos, 85 proc. visų biudžeto išlaidų atiteks socialinėms reikmėms, sveikatos apsaugai, švietimui, taip pat viešajai tvarkai užtikrinti, šalies gynybai. Ministrė pabrėžė, kad valstybės valdymo išlaidos siekia vos kelis procentus biudžeto.

I. Šimonytė paragino tiek būsimąją Vyriausybę, tiek ir būsimąjį Seimą „blaiviai įvertinti valstybės finansinę padėtį, nesišvaistyti į kalėdinius panašiais pažadais“.

Finansų ministerijos vadovė ironiškai įgėlė kai kuriems į valdžią besiveržiantiems socialdemokratams, pavyzdžiui, Algirdui Sysui, kad jie neskiria biudžeto deficito nuo skolos.

Be to, kliuvo ir Darbo partijai, rinkimų kampanijos metu žadėję dvigubai padidinti minimalią algą. „Kalbant apie minimalios algos didinimą, įskaitant ir egzotiškus dydžius, apie kuriuos buvo kalbėta rinkimų kampanijos metu, tai pabrėžčiau, kad pareikalautų gana drastiško viešųjų finansų išlaidų didinimo“, - teigė I.Šimonytė.

Pradėjęs svarstyti svarbiausią šalies viešųjų finansų dokumentą, nuo 2008 metų dirbęs Seimas plenarinių posėdžių neberengs dvi savaites. Biudžeto projektas bus nagrinėjamas parlamentiniuose komitetuose, o iš jų į plenarinių posėdžių salę pirmam apsvarstymui turėtų grįžti paskutinę numatomą dabartinio Seimo plenarinio posėdžio dieną - lapkričio 13-ąją. Tokią datą pasiūlė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Komitetas paprašė ne vėliau kaip iki lapkričio 7-osios pateikti jam visus siūlymus dėl kitų metų biudžeto formavimo.

Seime lapkričio 13-ąją pirmą kartą apsvarstytas projektas būtų atiduotas Vyriausybei tobulinti. Dar kartą svarstyti biudžetą galės dar dabartinė, kadenciją baigianti Vyriausybė, bet šį procesą formaliai užbaigs ir iš naujo Seimui pateiks jau naujas ministrų kabinetas gruodžio pradžioje arba viduryje.

Antrasis biudžeto svarstymas ir paskui priėmimas įvyks jau naujos kadencijos parlamente.

Spėjama, kad naujasis Seimas koreguos biudžeto projektą. Konstitucija numato, kad valstybės biudžeto projektą Seimas tvirtina iki naujųjų biudžetinių metų pradžios. Jeigu jis laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos kitų biudžetinių metų pradžioje kas mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.

Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės patvirtintame projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti beveik 26,394 mlrd. litų, asignavimai - 26,394 mlrd. litų, o biudžeto deficitas - 697,427 mln. litų. Planuojamos 2013 metų valstybės biudžeto pajamos yra 2,2 proc. (549,069 mln. litų), išlaidos - 2,5 proc. (638,487 mln. litų) didesnės nei planuotos šiemet, o deficitas - 14,7 proc. (89,418 mln. litų) didesnis.

Antradienį Seimo nariams taip pat bus pristatyti kitų metų „Sodros“ ir Sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai.


Šiame straipsnyje: biudžetasIngrida Šimonytė

NAUJAUSI KOMENTARAI

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi: - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius; - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir gaujos vadeiva Andrius Kubilius; - Partija Tvarka ir teisingumas su gaujos vadeiva Valentinu Mazuroniu; - Liberalų ir centro sąjunga su gaujos vadeiva Algiu Čapliku; - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir gaujos vadeiva Eligijus Masiulis. Taip pat Lietuvai yra pavojingi Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs.

blaiviai

blaiviai portretas
o tai ka, pries tai buvo vertinama neblaiviai:) bendrai, kai i tokias skolas brendi, blaiviam issilaikyti sunkoka

jonas

jonas portretas
nuskurdino per 22 metus ,isvogta praskolinta ...baisu..
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą
    A. Veryga pamiršo Aludarių gildiją ir Legalaus verslo aljansą

    Alaus gamintojų įsteigta Lietuvos aludarių gildija ir Legalaus verslo aljansas, kuriam priklauso alkoholinių gėrimų gamintojai bei importuotojai, piktinasi sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, šių organizacijų, skirtingai negu kitų pa...

  • Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?
    Ar klimato kaitos aktyvistai neperlenkia lazdos?

    Nevairuokite, neskraidykite lėktuvais, išmeskite kepsnines ir neužsibūkite namuose, kad netyčia nepratęstumėte giminės. Pamąstymais apie tai, kad klimato kaitos aktyvistai su savo pasiūlymais kartais galbūt perlenkia lazdą, portale nationalre...

  • S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito
    S. Jakeliūnas apie PVM lengvatą šildymui: finansinio populizmo virusas vėl išplito

    Vyriausybė suplanavo nemažai įvairių mokesčių pakeitimų, kurie gali daryti įtaką prekių ir paslaugų kainoms, taip pat dirbančiųjų pajamoms, įmonių veiklos sąnaudoms. ...

  • Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių
    Strasbūro teismas: A. Kubiliaus pensijų karpymai nepažeidė žmogaus teisių

    Konservatorių vyriausybės per krizę įvestos taupymo priemonės nepažeidė žmogaus teisių, ketvirtadienį paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. ...

    15
  • Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete
    Finansinei drausmei skatinti – speciali skaičiuoklė internete

    Augant ekonomikai ir didėjant vartojimo apimtims, finansų institucijų klientai dažnai nežino, kad paskolų kaina priklauso ir nuo asmeninės finansinės drausmės. Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ ba...

    3
  • Lietuva lygiuojasi į Afriką?
    Lietuva lygiuojasi į Afriką?

    Nevaldomai auganti turtinė nelygybė – didžiausia grėsmė Lietuvai. Apie tai įspėja tarptautinės organizacijos, apie tai nuolatos kalba įvairūs analitikai ir, žinoma, politikai. Deja, kai reikia pereiti nuo kalbų prie darbų, priimant sprendimu...

    9
  • Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija
    Nuo Lietuvos nusisuko ir Latvija

    Lietuvos ir jos šiaurinių kaimynių pozicija energetikos klausimais vis labiau išsiskiria. Latvija prisijungė prie Estijos ir pareiškė, kad nepakanka vienos jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos Baltijos šalių elektros tinklų sinc...

    10
  • Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų
    Daugėja į Lietuvą vykstančių rusų

    Auga atvykstančiųjų į Lietuvą Rusijos piliečių srautai. Lietuvos diplomatinėse atstovybėse išduodama trečdaliu daugiau vizų negu prieš porą metų. Kaimyninės šalies gyventojai į Lietuvą vyksta lankyti artimųjų kapų, atost...

    2
  • Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?
    Kaip darbdaviai elgiasi su vaikų turinčiais darbuotojais?

    Kas ketvirtas dirbantis Lietuvos įmonėse teigia, kad jo darbdavys susilaukusiems vaikų suteikia netgi daugiau nei numato šalies įstatymai, nors yra ir tokių, kurie darbuotojams gaili net to, kas numatyta Darbo kodekse. Tokias įžvalgas pateik...

    6
  • Kurie Vilniaus rajonai tarp pirkėjų populiariausi?
    Kurie Vilniaus rajonai tarp pirkėjų populiariausi?

    Pilaitė, Naujamiestis ir Šnipiškės. Šiuos tris Vilniaus rajonus nekilnojamojo turto ekspertai įvardija kaip populiariausius šiuo metu tiek tarp vystytojų, tiek tarp potencialių ir esamų pirkėjų. ...

Daugiau straipsnių