I. Šimonytė netiki, kad valdantieji siūlys progresinius mokesčius

Buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, ekonomikos augimą vis labiau jaus ir gyventojai, nors tokių pinigų fontanų, kokie buvo anksčiau, nebus.

Jos nuomone, valdantieji vargu ar siūlys įvesti progresinius mokesčius, apie kuriuos dažnai kalba. Interviu „Lietuvos žinioms“ I. Šimonytė sakė, jog nėra tokios tarifų kombinacijos, kuri leistų Lietuvai greitai pereiti prie diferencijuoto apmokestinimo be nuostolio kam nors.

„Arba biudžetas netektų arti milijardo litų, arba tektų didinti pajamų mokestį nuo gana žemo pajamų laiptelio, arba didinti kokį pridėtinės vertės mokestį, o tai labiau paliestų būtent mažesnes pajamas turinčius gyventojus“, - interviu sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, dabartinė Vyriausybė, skirtingai nei buvusi Vyriausybė 2008-aisiais, paveldėjo realaus gyvenimo, o ne svajonių ir tikrovės neigimo biudžeto projektą.

„Sprendimą patvirtinti faktiškai nepakeistą projektą palankiai įvertino ir finansų rinkos, tad Vyriausybė išlaiko geras skolinimosi sąlygas. Tai padėjo sklandžiai susidoroti su Ūkio banko sustabdymo iššūkiais bei perfinansuoti antrą Lietuvos istorijoje 1 mlrd. eurų emisiją“, teigė finansų ekspertė.

Jos nuomone, artimiausias darbas - Konvergencijos programa, iš jos turėtume geriau matyti, kaip Vyriausybė ketina suderinti sunkiai suderinamus dalykus: rinkimų pažadus, įsipareigojimus dėl fiskalinės drausmės ir ambiciją dėl sparčios narystės euro zonoje.

„Trumpuoju laikotarpiu rizika išlieka ta pati - išorės aplinka nėra stabili, nors optimizmo ir gerų žinių daugiau nei pernai. Panašiai atrodė ir 2011 metų pirmasis pusmetis, deja, vėliau viską nubraukė įtampa euro zonoje. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu iššūkiai kils ir viduje: būtinybė neprarasti konkurencingumo valiutų valdybos (ar euro) sąlygomis, tiesioginių užsienio investicijų poreikis, viešųjų finansų tvarumas, visuomenės senėjimo pasekmių prevencija nelaukiant, kol jos smogs visa jėga“, - sakė I. Šimonytė.

Jos nuomone, jei išties nuosekliai bus siekiama narystės euro zonoje 2015 metais, nebus didesnių nuostolių.

„Tolesnis atidėliojimas galėtų sukelti investuotojų abejones Lietuvos pasiryžimu laikytis atsakingos finansų ir ekonominės politikos, o tai jau galėtų reikšti ir menkesnes tiesiogines užsienio investicijas, ir brangesnį skolinimąsi visiems“, - sakė I. Šimonytė.