Į priekį gena iššūkių alkis

Dažnai dar būnant mokykloje tenka girdėti tėvų ir mokytojų raginimus būti pavyzdingu mokiniu. Ne mažiau svarbu ir kuo anksčiau apsispręsti, kokią profesiją pasirinksi. Neva tik tokie jaunuoliai gyvenime pasiekia kažko daugiau.

Tačiau Pauliaus Kibišos, nedidelės poliklinikos gydytojo, tapusio solidžios įmonės vadovu, pavyzdys rodo ką kita. Tiesa, šis atvejis galbūt tėra išimtis, tačiau jis gali būti naudingas tiek tiems, kurie stropiai siekia užsibrėžtų karjeros tikslų, tiek vis dar ieškantiems savojo kelio. Savo patirtimi ir mintimis P.Kibiša dalijasi su „Karjeros" skaitytojais.

- Būtų įdomu sužinoti, kodėl pasirinkote medicinos studijas ir tapote gydytoju?

- Viskas prasidėjo nuo to, kad paskutinėje mokyklos klasėje mano elgesį įvertino nepatenkinamai. Tuomet tėvas mane pasikvietė rimtai pasikalbėti ir paklausė, ar baigęs mokyklą norėčiau eiti siūti batų, nes gavęs tokį įvertinimą niekur geriau nebūčiau galėjęs patekti. Atsakiau, kad nenoriu. Tada jis klausė, kur norėčiau.

Kadangi nebuvau apsisprendęs, jis, pats būdamas gydytojas, pasiūlė mediciną. Tada tėvas kalbėjo, kad per medicinos studijas paruošiami labai plataus profilio žmonės, jie tinkami įvairiems darbams. Kaip paaiškėjo vėliau, tėvas tam tikra prasme neklydo - apie pusė buvusių grupiokų įsitvirtino kitose srityse.

- Ar nesigailėjote pasirinkęs šias studijas? Ar vėliau patiko dirbti?

- Įstojau ir mokytis man patiko. Pirmiausia ten susidūriau su kitokiu požiūriu negu mokykloje. Antra, kadangi tėvas šiek tiek dėstydavo, buvo gėda prieš draugus pasirodyti ir jo reputaciją gadinti. Atsimenu, viską iškaliau pirmam kolokviumui, gavau penketą, tai motyvavo ir pradėjau stropiai mokytis toliau.

Kaip patiko mokytis, taip ir dirbti patiko. Beje, ir sekėsi. Per ketverius gydytojo darbo metus padariau gana svaiginamą karjerą nuo mažos Šančių poliklinikos Kaune iki Santariškių universitetinės ligoninės Vilniuje.

- Bet vis dėlto nusprendėte viską palikti ir pasukti į naują sritį?

- Medicina įdomi, norėjau net vykdyti mokslinį darbą, tačiau iškilo nesutarimų su vadovu - jis visai kitaip galvojo, kitaip viską matė. Atsirado netikėtų kliūčių, todėl nusprendžiau, kad man nėra čia ką veikti, ir išėjau į verslą, susijusį su medicina.

Vienus metus dirbau nedidelėje bendrovėje „Dina Handels", ji prekiavo endoskopine įranga. Paskui laimėjau konkursą tarptautinėje farmacijos bendrovėje „Eli Lilly" eiti pardavimo vadybininko pareigas. Kai atvykau į bendrovę tvarkyti dokumentų, man pasiūlė tapti rinkodaros koordinatoriumi. Tuokart atsakiau, kad reiktų pagalvoti.

Grįžęs namo atsiverčiau žodyną, išsiaiškinau, kas ta rinkodara, supratau, kad tai visai įdomu. Taigi dalyvavau antrame konkurse, laimėjau ir iš  medicinos technikos vadybininko tapau rinkodaros koordinatoriumi. Iš pradžių dirbau Lietuvoje, vėliau kelerius metus vadovavau pardavimui Latvijoje ir Estijoje. Taip iš medicinos perėjau į verslą.

Patiko pardavimas, patiko rinkodara, nors labiausiai norėjau jėgas išbandyti vadovaudamas.

- Ar ką nors verslo srityje pritaikėte iš gydytojo patirties?

- Medicina išmokė kelių dalykų. Pirma, šioje srityje labai išlavinamas emocinis intelektas. Nuolat tenka būti su žmonėmis, reikia juos suprasti, jausti. Gydymo sėkmė dažnai priklauso ir nuo to, kiek pacientas pasitiki gydytoju.

Antra, žmonės pas gydytojus kreipiasi tuomet, kai ištinka bėda, kai reikia, kad kas nors jais pasirūpintų ar nurodytų kelią. Lygiai tokią pačią funkciją atlieka ir lyderiai, kurie iškyla per krizes, suirutę, ir parodo kelią žmonėms, o šie seka paskui. Tiesiog jam turi pakakti drąsos kitus paimti už rankos ir vesti.

Trečia, ligonių būna labai įvairių, ateina visų socialinių sluoksnių atstovų, nuo paprasto žmogaus iš kaimo iki visuomenės stulpų, ir tu juos visus turi gydyti. Svarbu su kiekvienu ligoniu rasti jam suprantamą kalbą - nereikia painioti paprasto žmogaus su profesoriumi.

Organizacijoje tas pat - reikia pažinti žmones. Ji efektyvi tada, kai visi darbuotojai supranta jos viziją, misiją ir kur link ji eina. Kad parodytum tą kryptį, aukščiausio lygio darbuotojams pasakosi vienaip, o darbininkui, vairuotojui, pardavėjui aiškinsi visai kitais žodžiais. Kuo geriau komunikuoji visuose organizacijos lygmenyse, tuo sėkmingesnis esi vadovas.

- Tiesa, vėliau visiškai nusprendėte atsisakyti medicinos ir tapote pardavimo direktoriumi telekomunikacijų bendrovėje. Kodėl pasirinkote visiškai nepažįstamą sritį?

- Dirbdamas Estijoje sulaukiau pasiūlymo iš „Bitės". Jis pasirodė įdomus, nes sritis patraukli, tuo metu itin sparčiai augo, tiesiog „sprogo". Kitas dalykas - darbas Lietuvoje, didelėje vietos organizacijoje, kurios biudžetas gerokai didesnis.

Skyrėsi ir darbo pobūdis. Anksčiau reikėjo stengtis parduoti jau sukurtą produktą, o čia teko kurti naujus ar plėtoti esamus, derinti pardavimo, rinkodaros veiksmus, kainodarą.

Tai buvo didelis iššūkis man, juolab kad pradžioje nelabai ką apie telekomunikacijas ir išmaniau. Vis dėlto ne taip svarbu buvo suprasti, kaip veikia vienos ar kitos technologijos, tačiau tinkamai vadovauti žmonėms. Dažnai pamirštama, kad pagrindinė vadovo užduotis yra ne pačiam kažką padaryti, bet pasiekti rezultatų per kitus žmones.

Esi geras vadovas tiek, kiek sugebi gauti iš žmonių. Jeigu jie padaro daugiau už tave, tai yra gerai. Jeigu vadovaujamų žmonių darbą galėtum pats nudirbti greičiau ir geriau, vadinasi, esi prastas vadovas.

- Kiek suprantu, „Bitėje" buvote tik padalinio vadovas, o štai „Fazer Gardėsyje" tapote visos organizacijos vadovu. Kaip sekėsi eiti aukštesnes ir atsakingesnes pareigas?

- Taip, visą laiką norėjau būti pirmas. Kai atsirado tokia galimybė, ja pasinaudojau. Dabar džiaugiuosi tuo, nes tai buvo žavus ir geras laikas, pokyčių metas.

„Fazer Gardėsis" buvo tipiškas įmonės apgręžimo pavyzdys. Netikėtai pasitraukus pagrindiniams akcininkams, bendrovė buvo palikta be aiškios krypties. Atėjus teko pakeisti daug dalykų: peržiūrėti klientų portfelį, kokią poziciją įmonė užima rinkoje, jos kainodarą, net kultūrą.

Be to, įgyvendinant tokius pokyčius dažniausiai tikimasi, kad blogės finansiniai rodikliai. Neretai taip ir nutinka. Šiuo atveju pavyko pakeisti ir įmonę, ir pasiekti gerų finansinių rezultatų - nuo penktos šeštos vietos rinkoje pakilome į antrą. Aišku, prie to prisidėjo ir šiek tiek sėkmės.

- Kodėl nusprendėte pasitraukti iš įmonės, kurioje įgyvendinote sėkmingus pokyčius ir buvo likę džiaugtis rezultatais?

- Per tuos kelerius metus viską sutvarkėme, sudėliojome į vietas, vėl pritrūko iššūkių. Kaip ir kiekvienam kapitonui, norėjosi pavairuoti didesnį laivą.

Atėjęs į bendrovę „Kesko Agro Lietuva" supratau, kad čia taip pat reikia pokyčių. Tiesa, įmonė dirbo pelningai, viskas ėjosi lyg ir gerai, todėl poreikis ką nors keisti nebuvo toks akivaizdus kaip „Fazer Gardėsyje".

Esant kritinei padėčiai vadovui veikti paprasčiau. Tačiau kai iš pirmo žvilgsnio ji neatrodo bloga, supranti, jeigu toliau taip tęsis, tai galų gale įmonė prieis krizę. Todėl vadovas turi įtikinti kitus, kad pokyčiai reikalingi.

Bendrovei „Kesko Agro Lietuva" teko įgyvendinti dalykų, sukėlusių ginčų tiek viduje, tiek išorėje. Tačiau kasmet pavykdavo viršyti pelningumo rodiklius.

Dar galiu pasidžiaugti, kad kai prieš beveik ketverius metus atėjau į bendrovę, tuomet ieškojome visų aukštesnio lygio vadovų. Kitus aštuonis paaukštinome. Tai rodo, kad mes kaip organizacija esame stabili, augame ir sugebame ugdyti žmones. Tai labai svarbu, kad būtų tęsiama veikla.

Tad geram vadovui būtina orientuotis į du dalykus: rezultatus ir kompetencijas, kurios leidžia tuos rezultatus pasiekti. Galima išvesti savotišką formulę: efektyvi lyderystė prilygsta rezultatų ir priemonių sandaugai. Jeigu vienas iš sandaugos narių yra nulis, tai ir visa sandauga prilygsta nuliui.

- Turėjote sukaupęs nemažai patirties, kodėl be viso to nusprendėte dar mokytis ir universitete, baigėte magistrantūros studijas, o dabar esate doktorantas?

- Nors praktika yra nepakeičiamas dalykas, ne visada reikia dviratį išradinėti iš naujo. Gali pasirodyti, kad jis jau seniai išrastas ir gerai važiuoja.

Besimokydamas verslo administravimo magistrantūros studijose susisteminau įgytas atskiras žinias. Naujų žinių vertę supratau tik tuomet, kai tapau vadovu.

Labai svarbu, kiek tu pats nori mokytis, kiek stebi kitus, kiek esi atviras naujai patirčiai. Atkreipiau dėmesį, kad įvairiose įmonėse, kuriose teko dirbti, mokymus skeptiškai vertino ir geriausiais pardavėjais save dažniausiai vadindavo tie, kurie toli gražu tokie nebuvo. Manau, kad ir kitose srityse yra panašiai.

Kodėl nusprendžiau mokytis doktorantūroje? Manau, kai turi galimybę dalytis mintimis, pats geriau reflektuoji savo žinias ir patirtį, nuo to pats praturtėji. Nusprendžiau išbandyti save ir akademinėje srityje. Kol kas dar nedėstau, tačiau skaitau pranešimus įvairiose konferencijose, kartais tenka vesti seminarus.

Toks verslo ir akademinės karjeros derinimo pavyzdys užsienyje paplitęs, dalijimasis žiniomis teikia malonumo ir ugdo patį žmogų.

- Kokiu dalyku norėtumėte pasidalyti, kurio išmokote per visus vadovavimo metus?

- Vadovaujant svarbiausia pagarba žmonėms - jei gerbsi kitus, jie su tavimi elgsis taip pat. Taip pat nereikia užriesti nosies. Dažnai didelis išbandymas žmogui yra pinigai, tačiau dar didesnis - valdžia.

Jeigu esi užsidėjęs tinkamą karūną, tai nebaisu tą galvą nulenkti ir pasakyti, kad klydai, ir atsiprašyti. Jeigu karūna per didelė, aišku, baisu pajudėti, gink Dieve, kad ji nenukristų.

Šiaip mėgstu netikėtą metaforą: vadovas yra kaip sodininkas, vienoje rankoje laikantis laistytuvą, kitoje - žirkles. Kaip sodininkas prižiūri sodą, taip vadovas - organizaciją. Yra vietų, kurias reikia palaistyti, kitas - paravėti.

Galop reikia nepamiršti požiūrio svarbos. Kas vienam žmogui yra lubos, kitam tėra grindys. Tad reikia stengtis gerai dirbti tą darbą, kurį darai, tačiau neapsiriboti tuo ir žiūrėti į priekį - žiūrėti aukštyn.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ateis laikas

ateis laikas portretas
kai busi isspirtas is dainavos ir baigsis tavo issukiu alkis-senas medziotojau-galesi issiverkti kokiai masaitienei ar gitanai ant peties

bunkovas

bunkovas portretas
perdaug nesidziauk-nes esi tik laikinas-visais atzvilgiais esi nepatvirtintas vadovas ir per daug sau leidi taskytis atleidimais ir pastabomis- esi svieto perejunas-pakeites tiek darbu,tavo privalumas tik senatvine patirtis-lakstymas per darbus-2017 bus direktoriaus rinkimai,tamstai vertetu eiti i uztarnauta poilsi. seneli-cinike

nukentejes nuu kibisos

nukentejes  nuu kibisos portretas
ne tik zveris saudo-bet psichologiskai ir zmones
VISI KOMENTARAI 10

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių