Į Maskvą – su lietuviškomis dešromis, sūriais ir šakočiais

Šiandien Maskvoje prasidėjusioje tarptautinėje žemės ūkio produktų parodoje „Zolotaja osen“ lietuviai siekia sublizgėti išskirtiniais mėsos ir pieno gaminiais, kokybiškomis daržovėmis ir šakočiais.

Šakočiai gamina šakočius

Kėdainių rajone gyvenanti Šakočių šeima keletą metų gamina šakočius, tačiau Maskvoje juos pristato pirmą kartą.

„Esame mažiukai, bet, manau, pakankamai įdomūs. Rusai apie lietuviškus maisto produktus jau seniai yra susidarę gerą nuomonę. Mums reikia tai išnaudoti. Tikimės, šakočiai tą lietuviams palankią nuomonę dar labiau sutvirtins“, -- portalui 1diena.lt sakė Nijolė Šakočienė.

Dar prieš parodos atidarymą Maskvos Žurnalistų namuose įvyko lietuvių parodos pristatymas.

„Kai manęs klausia, koks kurortas Lietuvoje labiausiai patinka, atsakau, kad ne Druskininkai ir Palanga, bet lietuviškas kaimas, su jaukiomis sodybomis, kurioje pavaišina juoda, duona, cepelinais“, – kalbėjo Rusijos žurnalistų sąjungos prezidentas Vsevolodas Bogdanovas.

Gražbylyste jam nenusileido Lietuvos žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, pabrėžęs, kad, anot jo, paprastiems Lietuvos fermeriams didelė garbė prisistatyti Maskvos rūmuose, kur kažkada vyko Puškino vestuvės.

Laukė Vladimiro Putino

Pirmajame parodų paviljono aukšte įsikūręs Lietuvos paviljonas atrodė populiarus, viliojantis vaizdais ir kvapais.

Ypač daug skanautojų būriavosi prie padėklo su dešromis ir kumpiais. Visi gyrė puikų skonį ir teiravosi, kokios kainos.

„Lietuviškos dešros tikrai labai skanios, gal dar skanesnės nei tarybinais metais. Mielai jas pas save importuotumėme, tačiau pats aktualiausias klausimas – tų produktų kainos. Dėl to iškyla prekybą trukdančių kliūčių“, – sakė verslininkas iš Sankt Peterburgo Dmitrijus Golubis.

Šiais metais pirmą kartą Maskvos parodoje prisistatė Lietuvos daržovių augintojai, kurie teigė, jog dėl Rusijos rinkos yra pasirengę konkuruoti su Lenkijos ir Olandijos produkcija.

„Vienas iš mūsų privalumų – išskirtinės kokybės produkcijos sertifikatais pažymėtos daržovės. Esame netoli – užsakytas daržoves galime pristatyti per dvi dienas“, – tikino Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Vidmantas Kvedaras.

„Lietuvos stendas šiais metais tikrai gana ryškus ir įspūdingas. Matosi didžiulis susidomėjimas, daug ragaujančių ir giriančių. Tai puiku, nes Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio pramonės atstovams labai svarbu būti matomiems. Mes eksportuojame apie 50 procentų produkcijos. Galima sakyti, kad be eksporto esame niekas“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Sūrį „Džiugas“ parodos stende pristatančios bendrovės „Žemaitijos pienas“ vadovas Robertas Pažemeckas sakė, jog pieno produktų gamintojai nesibaimina kalbų apie ryškėjančius naujos ekonomės krizės požymius.

„Sūriai yra pirmojo būtinumo prekės, todėl vartojimo pokyčiai nebūna labai ryškus“, – sakė verslininkas.

Penktadienį parodą planuoja aplankyti Rusijos premjeras Vladimiras Putinas. Tuo metu paviljonui įprastas šurmulys nutils: lankytojai nebus įleidžiami, o prie kiekvieno stendo galės likti tik iš anksto suderintas ribotas skaičius produkcija pristatančių specialistų.

Margaspalvis pasaulis

Rusija yra pagrindinė žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinka. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais žemės ūkio ir maisto produktų į Rusiją buvo eksportuota už 2,67 mlrd. Lt. Pieno produktų eksportas sudarė 455 mln. Lt, mėsos produktų – 148 mln. Lt. Lietuvos eksporto struktūroje pagal šalis Rusija užima pirmąją poziciją. Pernai čia išvežta net 82 proc. visų eksportuojamų lietuviškų maisto produktų.

Kelis milžiniškus paviljonus užimančioje parodoje dominavo įvairių Rusijos respublikų ir sričių stendai. Savo produkcija įspūdingai stengėsi pristatyti ir Šiaurės Kaukazo respublikos. Jos tai atliko su pietietišku įkvėpimu – šoko, dainavo.

Šalia Lietuvos paviljono įsikūrusio Krasnojarsko eksplozijos atstovai domėjosi net tik lietuviška produkcija, bet ir Lietuvos verslininkų galimybėmis dalyvauti Krasnojarsko srityje vykdomuose projektuose, kurie dažniausiai susiję su stambių gyvulininkystės centrų kūrimu.

„Rusijoje gerai žinoma ir gerbiama lietuvių patirtis žemės ūkyje, todėl, lietuviai visur bus pasitinkami kaip patikimi partneriai“, – portalui 1diena.lt tvirtino organizacijos „Delovaja Rosija“ Krasnojarsko krašto vadovas Jurijus Rudakovas.