Į Kauno šilumos tinklų atnaujinimą planuojama investuoti 184 mln. litų

Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė AB „Kauno energija“ 2012–2015 metų daliniam investicijų planui. 

AB ,,Kauno energija“, siekdama užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą Kauno m. gyventojams bei vykdydama techniškai ir ekonomiškai pagrįstą investicijų politiką, 2012 – 2015 m. laikotarpiu, planuoja investuoti lėšas į šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą, modernizavimą ir biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimą.

Taryba 2010 m. liepos 9 d. pritarė AB ,,Kauno energija“ 2012-2015 m. daliniam investicijų planui ir jo finansavimo šaltiniams bendrai 55,14 mln. Lt sumai, tarp jų buvo planuota investuoti: 30,61 mln. Lt bankų paskolų lėšų ir 24,53 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. 

AB ,,Kauno energija“ Techninė taryba 2010 m. gruodžio 2 d. nusprendė pradėti paraiškos, dėl projekto ,,Biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimo Inkaro ir Noreikiškių katilinėse“, finansavimo rengimo procedūras pagal VP3-3.4–ŪM-02-K priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Numatoma šio projekto vertė 50 mln. Lt. Projektą numatoma finansuoti skolintomis iš banko lėšomis (32 mln. Lt) ir ES lėšomis (18 mln. Lt). 

2011 m. sausio 10 d. AB ,,Kauno energija“ Techninė taryba, vadovaudamasi Kauno technologijos universiteto parengto Petrašiūnų elektrinės verslo plano išvadomis ir įvertinusi tai, kad 2015 m. nebus pastatyta ir pradėta eksploatuoti atliekų deginimo jėgainė Kaune, nusprendė pritarti 118,72 mln. Lt vertės projekto ,,Biomasės deginimo katilo iki 44 MW su 16 MW garo turbina projektavimo ir rekonstravimo Petrašiūnų elektrinėje“ vykdymui 2012-2013 metais. 

Projektą numatoma finansuoti bendrovės lėšomis (20 mln. Lt), pagal verslo modelį ,,Energetinių paslaugų bendrovė“ (92,72 mln. Lt) ir ES SF lėšomis (6 mln. Lt). 

Rekonstruojant Inkaro katilinę joje bus įrengtas biokuru kūrenamas 30 t garo katilas su  5 MW galios garo turbina ir 15 MW galios dujinis vandens šildymo katilas; tai užtikrins patikimą šilumos gamybą ir rezervą Vilijampolės ir Šilainių mikrorajonų gyventojams, apie 4,8 mln. Lt metinį pelną iš elektros energijos pardavimo, esant dabartiniam elektros energijos supirkimo kainų lygiui bei leis šilumos gamybos procese naudoti biokurą. Numatoma investicijų suma – 35 mln. Lt.

Rekonstruojant Noreikiškių katilinę joje bus įrengtas biokuru kūrenamas 12 t garo katilas su 2 MW galios garo turbina; tai užtikrins patikimą šilumos ir elektros energijos gamybą, apie 1,4 mln. Lt metinį pelną iš elektros energijos pardavimo, esant dabartiniam elektros energijos supirkimo kainų lygiui, bei leis šilumos gamybos procese naudoti biokurą. Numatoma investicijų suma – 15 mln. Lt.

Rekonstruojant Petrašiūnų elektrinę patraukliausias ir greičiausią ekonominį efektą teikiantis Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektas būtų panaudojant esamus BKZ 75-39 katilus ir maksimaliai išnaudojant esamą kitą infrastruktūrą. Tokiu atveju Petrašiūnų elektrinės galia išaugtų iki 60 MW (44 MW šilumos energijos ir 16 MW elektros energijos) ir būtų panaudojama esamų BKZ katilų ir turbinų bei jungiančiųjų garotiekių konstrukcinė bei statybinė dalys. 

Bendrovės valdyba pritarė projektų ,,Biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimas Inkaro ir Noreikiškių katilinėse“ ir ,,Biomasės deginimo katilo iki 44MW su 16 MW garo turbina projektavimas ir rekonstravimas Petrašiūnų elektrinėje“ įtraukimui į planą, bendra projektų vertė yra 183,86 mln. Lt, iš jų planuojama investuoti: 20 mln. Lt bendrovės lėšų; 40,61 mln. Lt bankų paskolų lėšų; 92,72 mln. Lt lėšų pagal verslo modelį ,,Energetinių paslaugų bendrovė“; 30,53 mln. Lt ES SF lėšų.

2012 - 2014 m. laikotarpiu planuojama vykdyti integruotų tinklų magistralės modernizavimo projektus Pramonės, Dainavos, Aukštųjų Šančių, rajonuose. Taip pat bus rekonstruoti Vilijampolės šilumos tinklai nuo „Inkaro“ katilinės iki Šilainių mikrorajono, Petrašiūnų elektrinėje planuojama įrengti biomasės deginimo katilą su garo turbina. 

Numatoma modernizuoti Pramonės rajono magistralę, kuri yra pagrindinė jungtis, nutiesta iš Petrašiūnų elektrinės, svarbiausio Kauno miesto rezervinio šilumos šaltinio, užtikrinančio 30 proc. miesto šilumos poreikio. Šioje 700 mm skersmens atkarpoje vamzdynai dažnai trūksta: kasmetinių hidraulinių bandymų metu fiksuojama po 1-2 trūkimo atvejus.  

Dainavos rajono magistraliniai šilumos tiekimo tinklais tiekiama šiluma Kalniečių, Eigulių, Žaliakalnio ir Dainavos mikrorajono gyventojams, tai sudaro apie 40 proc. miesto šilumos poreikio. Šią magistralinių šilumos tiekimo tinklų atkarpą būtina rekonstruoti dėl blogos jos drenažo būklės.

Aukštųjų Šančių magistrale tiekiama šiluma Aukštųjų Šančių mikrorajono gyventojams. Šią tinklų atkarpą būtina rekonstruoti dėl susidėvėjusių statybinių konstrukcijų, blogos vamzdyno (paveiktas vidinės ir išorinės korozijos) ir drenažo būklės. Dėl minėtų priežasčių vamzdynai dažnai trūksta, dėl ko patiriami dideli termofikacinio vandens nuostoliai.

Vilijampolės magistralinius šilumos tiekimo tinklus (200 mm skersmens) taip pat būtina atnaujinti, kad būtų galima šia atkarpa naudotis kaip rezervu tiekiant šilumą Šilainių bei Vilijampolės mikrorajonų gyventojams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

xi

xi portretas
ta proga pranesame siluma dar brangs :DDDDDDDDDDD

ką tai reiškia

ką tai reiškia portretas
pagal verslo modelį ,,Energetinių paslaugų bendrovė“ (92,72 mln. Lt).

Bio

Bio portretas
Pagaliau daromi protingi sprendimai - naudojamas biokuras. Pinigai liks Lietuvoje, o ne atiteks Rusijos dujininkams.
VISI KOMENTARAI 30
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių