- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė AB „Kauno energija“ 2012–2015 metų daliniam investicijų planui.
AB ,,Kauno energija“, siekdama užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą Kauno m. gyventojams bei vykdydama techniškai ir ekonomiškai pagrįstą investicijų politiką, 2012 – 2015 m. laikotarpiu, planuoja investuoti lėšas į šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą, modernizavimą ir biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimą.
Taryba 2010 m. liepos 9 d. pritarė AB ,,Kauno energija“ 2012-2015 m. daliniam investicijų planui ir jo finansavimo šaltiniams bendrai 55,14 mln. Lt sumai, tarp jų buvo planuota investuoti: 30,61 mln. Lt bankų paskolų lėšų ir 24,53 mln. Lt Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
AB ,,Kauno energija“ Techninė taryba 2010 m. gruodžio 2 d. nusprendė pradėti paraiškos, dėl projekto ,,Biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimo Inkaro ir Noreikiškių katilinėse“, finansavimo rengimo procedūras pagal VP3-3.4–ŪM-02-K priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Numatoma šio projekto vertė 50 mln. Lt. Projektą numatoma finansuoti skolintomis iš banko lėšomis (32 mln. Lt) ir ES lėšomis (18 mln. Lt).
2011 m. sausio 10 d. AB ,,Kauno energija“ Techninė taryba, vadovaudamasi Kauno technologijos universiteto parengto Petrašiūnų elektrinės verslo plano išvadomis ir įvertinusi tai, kad 2015 m. nebus pastatyta ir pradėta eksploatuoti atliekų deginimo jėgainė Kaune, nusprendė pritarti 118,72 mln. Lt vertės projekto ,,Biomasės deginimo katilo iki 44 MW su 16 MW garo turbina projektavimo ir rekonstravimo Petrašiūnų elektrinėje“ vykdymui 2012-2013 metais.
Projektą numatoma finansuoti bendrovės lėšomis (20 mln. Lt), pagal verslo modelį ,,Energetinių paslaugų bendrovė“ (92,72 mln. Lt) ir ES SF lėšomis (6 mln. Lt).
Rekonstruojant Inkaro katilinę joje bus įrengtas biokuru kūrenamas 30 t garo katilas su 5 MW galios garo turbina ir 15 MW galios dujinis vandens šildymo katilas; tai užtikrins patikimą šilumos gamybą ir rezervą Vilijampolės ir Šilainių mikrorajonų gyventojams, apie 4,8 mln. Lt metinį pelną iš elektros energijos pardavimo, esant dabartiniam elektros energijos supirkimo kainų lygiui bei leis šilumos gamybos procese naudoti biokurą. Numatoma investicijų suma – 35 mln. Lt.
Rekonstruojant Noreikiškių katilinę joje bus įrengtas biokuru kūrenamas 12 t garo katilas su 2 MW galios garo turbina; tai užtikrins patikimą šilumos ir elektros energijos gamybą, apie 1,4 mln. Lt metinį pelną iš elektros energijos pardavimo, esant dabartiniam elektros energijos supirkimo kainų lygiui, bei leis šilumos gamybos procese naudoti biokurą. Numatoma investicijų suma – 15 mln. Lt.
Rekonstruojant Petrašiūnų elektrinę patraukliausias ir greičiausią ekonominį efektą teikiantis Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektas būtų panaudojant esamus BKZ 75-39 katilus ir maksimaliai išnaudojant esamą kitą infrastruktūrą. Tokiu atveju Petrašiūnų elektrinės galia išaugtų iki 60 MW (44 MW šilumos energijos ir 16 MW elektros energijos) ir būtų panaudojama esamų BKZ katilų ir turbinų bei jungiančiųjų garotiekių konstrukcinė bei statybinė dalys.
Bendrovės valdyba pritarė projektų ,,Biokuro kogeneracinių jėgainių įrengimas Inkaro ir Noreikiškių katilinėse“ ir ,,Biomasės deginimo katilo iki 44MW su 16 MW garo turbina projektavimas ir rekonstravimas Petrašiūnų elektrinėje“ įtraukimui į planą, bendra projektų vertė yra 183,86 mln. Lt, iš jų planuojama investuoti: 20 mln. Lt bendrovės lėšų; 40,61 mln. Lt bankų paskolų lėšų; 92,72 mln. Lt lėšų pagal verslo modelį ,,Energetinių paslaugų bendrovė“; 30,53 mln. Lt ES SF lėšų.
2012 - 2014 m. laikotarpiu planuojama vykdyti integruotų tinklų magistralės modernizavimo projektus Pramonės, Dainavos, Aukštųjų Šančių, rajonuose. Taip pat bus rekonstruoti Vilijampolės šilumos tinklai nuo „Inkaro“ katilinės iki Šilainių mikrorajono, Petrašiūnų elektrinėje planuojama įrengti biomasės deginimo katilą su garo turbina.
Numatoma modernizuoti Pramonės rajono magistralę, kuri yra pagrindinė jungtis, nutiesta iš Petrašiūnų elektrinės, svarbiausio Kauno miesto rezervinio šilumos šaltinio, užtikrinančio 30 proc. miesto šilumos poreikio. Šioje 700 mm skersmens atkarpoje vamzdynai dažnai trūksta: kasmetinių hidraulinių bandymų metu fiksuojama po 1-2 trūkimo atvejus.
Dainavos rajono magistraliniai šilumos tiekimo tinklais tiekiama šiluma Kalniečių, Eigulių, Žaliakalnio ir Dainavos mikrorajono gyventojams, tai sudaro apie 40 proc. miesto šilumos poreikio. Šią magistralinių šilumos tiekimo tinklų atkarpą būtina rekonstruoti dėl blogos jos drenažo būklės.
Aukštųjų Šančių magistrale tiekiama šiluma Aukštųjų Šančių mikrorajono gyventojams. Šią tinklų atkarpą būtina rekonstruoti dėl susidėvėjusių statybinių konstrukcijų, blogos vamzdyno (paveiktas vidinės ir išorinės korozijos) ir drenažo būklės. Dėl minėtų priežasčių vamzdynai dažnai trūksta, dėl ko patiriami dideli termofikacinio vandens nuostoliai.
Vilijampolės magistralinius šilumos tiekimo tinklus (200 mm skersmens) taip pat būtina atnaujinti, kad būtų galima šia atkarpa naudotis kaip rezervu tiekiant šilumą Šilainių bei Vilijampolės mikrorajonų gyventojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...