Į kaimynų konflikto sūkurį įtraukiami ir draudikai

Draudimo specialistai pastebėjo, kad pastaruoju metu jiems itin dažnai tenka nenorom įsitraukti į žmonių ginčų sūkurį, kuris kyla dėl to, kad vienas kaimynas nuolatos apgadina kito nekilnojamąjį turtą. Draudikai neretai tampa tokių konfliktų atpirkimo ožiu – reikalaujama, kad jie padengtų nuostolius, kurie buvo padaryti gerokai anksčiau, nei klientas apsidraudė.

Pasak draudimo bendrovės „Compensa“ žalų skyriaus vadovo Tomaš Stankevič, kaimynų konfliktai dažniausiai kyla dėl turto sugadinimo užliejant butą vandeniu. Tuomet savanoriškuoju turto draudimu apsidraudžia tas kaimynas, kuris nuolatos kenčia nuo pasikartojančių užliejimų.

„Žmogus apsidraudžia ir jau po savaitės praneša apie įvykį bei prašo žalos atlyginimo. Neretai paaiškėja, kad apdraustojo asmens butas buvo aplietas jau ne vieną kartą, o prieš apsidraudžiant jame nebuvo atliktas remontas. Tad mums telieka atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Juk draudimo tikslas – apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie atsiranda staigiai ir netikėtai, o ne nuo pasikartojančio konfliktavimo“, – paaiškino draudimo specialistas.

Pasak jo, į draudimo bendrovės atliekamą tyrimą būna įtraukiamas ir namo bendrijos pirmininkas, ir avarinės tarnybos specialistai. Jie padeda nustatyti, kada ir dėl kieno kaltės įvyko buto užliejimas. Jų parodymai itin svarbūs, siekiant nustatyti kaltininką, iš kurio vėliau bus išreikalautas žalos atlyginimas.

T. Stankevič teigimu, pasitaiko ir piktybiškų savivaliavimo atvejų, kuomet daugiabučio gyventojas užsimano savo bute savarankiškai įsirengti, pavyzdžiui, pirtį ir tai daro nepasitaręs su specialistas, naudodamasis nekompetentingų asmenų patarimais. Tokiais atvejais irgi neišvengiama kaimynų buto užliejimo.

Anot žalų skyriaus vadovo, naujos statybos būstuose gyventojai taip pat mėgsta savivaliauti. Pavyzdžiui, įsirengia nuosavą terasą ir nepaiso techninių reikalavimų, dėl ko nukenčia jų kaimynai.

„Tokiais ir panašiais atvejais nukentėjusieji apsidraudžia savanorišku turto draudimu ir į jau įsiliepsnojusį kaimynų konfliktą mėgina įtraukti draudimo bendrovę. Dažnai būna labai sunku išsiaiškinti, ar butas nebuvo apgadintas dar prieš jį apdraudžiant. Tai itin apsunkina žalos apskaičiavimą, todėl būna padengiama tik dalis prašomo žalos atlygio. Būtų daug paprasčiau, jei prieš sudarydamas sutartį žmogus pateiktų naujausias savo buto nuotraukas, kuriose matytųsi, kad apdraudžiamas turtas yra tvarkingas, nepažeistas. Juk ne paslaptis, didelė dalis lietuvių savo būstus remontuoja savarankiškai, todėl neturi tų darbų atlikimą galinčių įrodyti sąskaitų ir kitokių dokumentų“, – aiškino T. Stankevič.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rrr

rrr portretas
Na taip, aisku, draudikai sventeji! Tik ne reikia lia-lia, visi sekia pelno ir ko mazesnemis sanaudomis. Paskutiniu metu varciau naujos draudiku draudimo salygas ir praktiskai pas visus pastebejau pakeitymu nepalankiu, aisku, vartotojui. Mana net neverta kalbeti, kad draudimo kainos ne tik nesumazejo, bet ir paaugo. Pagal dabartines salygas aplamai mazai kada verta drausti, nes naudos jokios, ismokos numatytos tik uz fantastinius ivykius, pav. marsieciu girtavima jusu virtuveje...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių