„Hitachi“ prezidentas: kalbėti apie konkrečią AE projekto kainą dar anksti

Visagino atominės elektrinės projekte pretenduojančios dalyvauti Japonijos ir JAV korporacijos "Hitachi" prezidentas Hiroaki Nakanishi teigia, jog korporacija galėtų dalyvauti šiame projekte kaip strateginis investuotojas, tačiau tvirtino, kad kalbėto apie projekto įgyvendinimo kainą ir investicijas kol kas dar anksti.

"Atominės elektrinės projekto įgyvendinimo išlaidos yra išties didžiulės. Net ir išsivysčiusios šalys tam skolinasi. Tokius didelius projektus reikėtų įgyvendinti naudojant naujas finansavimo schemas. Priešingu atveju mažai tikėtina, kad naujos elektrinės būtų pastatytos. Iš mūsų prašoma būti strateginiu investuotoju ir manome, kad toks reikalavimas yra pagrįstas", - interviu dienraščiui "Verslo žinios" sakė H.Nakanishi.

Anot jo, šiuo metu investicijų klausimas nėra pats svarbiausias, tačiau dalį projekto turėtų remti strateginis investuotojas, bet taip pat yra ir regioninių partneriai - Lenkija, Latvija ir Estija, kurie taip pat yra svarbūs investuotojai.

"Tokia finansinė schema tampa įprasta. Mes būtume ne tik pardavėjas, bet ir vienas iš projekto plėtotojų. Šiuo metu svarstomi įvairūs aspektai, taip pat ir potencialių regioninių partnerių indėlis", - tvirtino H.Nakanishi.
Jo teigimu, kol kas dar nėra apsispręsta dėl projekto įgyvendinimo kainos.

"Tai išties dideli skaičiai - kalba sukasi apie keletą milijardų eurų. Tai labai jautrus derybų klausimas. Mes siūlome paprastą technologijų, priežiūros ir valdymo schemą. Bet šiandien negaliu atskleisti konkrečios projekto kainos. Apie tai kalbėti dar anksti", - sakė "Hitachi" vadovas.

Jis taip pat nekomentavo, ar "Hitachi" iš Lietuvos reikalautų garantijų dėl investicijų grąžos.

H.Nakanishi ketvirtadienį Vilniuje pristatė "Hitachi" pasiūlymą investuoti į naują atominę elektrinę Lietuvoje. Kitą savaitę Vilniuje laukiama antro potencialaus strateginio investuotojo - JAV-Japonijos kompanijos "Westinghouse Electric Company" - vadovų.
Planuojama, kad Visagino AE statybos darbai prasidės 2014 metais, o elektros energiją elektrinė pradės gaminti nuo 2020 metų.


Šiame straipsnyje: atominė elektrinė

NAUJAUSI KOMENTARAI

jonas

jonas portretas
Hitachi džiaugiasi radusi kvailių,kuriuos galės apmauti,nes pasaulyja niekas nebenori atominės energetikos.Tik lietuviai džiaugiasi jiems kabinamais makaronais...........

to jonas

to jonas portretas
eik fizikos pasimokink joneli kvaileli...nes tu vienas is tu daugybes visuomenes locheliu kur bijo cernobilio smeklos. Ner pazangesnio energijos generavimo budo uz atomine energetika. Galime butu kelt klausima del stichiniu nelaimiu poveikiu jegainems, bet Lietuva tas regionas kur drebejimu ir tornadu nebuna. Kita medalio puse yra Lietuviu noras prisikist kisenes pinigu, kysyninkaut ar kitaip sukt nesvarias machinacijas...tai zinoma prie jegaines statymo islaidu ir tai isiskaiciuoja. Apskritai sunku patiket kad LT kada pastatys atomine...jiems tik pirkt energija is kitu saliu...

Kęstas

Kęstas portretas
Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta. Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų. Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija? Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių