Gyventojai vis dar blogai vertina šalies ekonomikos padėtį

Palyginti su balandžio mėn., gyventojai truputį blogiau vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau sumažėjo gyventojų, prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą, dalis.

Gegužės mėn. 2 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 70 – kad pablogėjo, 28 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 3, 68 ir 29 proc.).

Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 10 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 39 procentai – manė, kad finansinė padėtis pablogės (balandžio mėn. – atitinkamai 10 ir 38 proc.). 46 procentai gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 83 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 2 procentai – kad pagerėjo, 15 procentų atsakė, kad padėtis nepasikeitė (balandžio mėn. – atitinkamai 78, 3 ir 19 proc.).

Gegužės mėn., kaip ir balandžio, 16 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą, dalis padidėjo nuo 43 iki 45 procentų, o 36 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pat.

Gegužės mėn. 5 procentai gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėn., 81 procentas – prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 36 procentai – reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (balandžio mėn. atitinkamai – 4, 83 ir 44 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužės mėn. skyrėsi: mieste jis buvo minus 38, kaime – minus 35. Palyginti su balandžio mėn., kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4, mieste – sumažėjo 1 procentiniu punktu, t. y. grįžo į kovo mėn. lygį.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą kaime lėmė optimistiškesnė bedarbių skaičiaus kitimo prognozė, pagerėjęs šalies ekonominės padėties perspektyvų per artimiausius 12 mėn. vertinimas. Kaimo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius didės, sumažėjo nuo 84 iki 76 procentų, iš jų prognozuojančių labai spartų bedarbių skaičiaus didėjimą – nuo 46 iki 36 procentų.

Miesto gyventojai pesimistiškiau nei prieš mėnesį vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau sumažėjo manančiųjų, kad bedarbių skaičius žymiai išaugs. Spartų bedarbių skaičiaus augimą gegužės mėn. prognozavo 36 proc. miesto gyventojų (balandžio mėn. – 43 proc.).

Per metus, palyginti su 2009 m. gegužės mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11 procentinių punktų. Šį augimą lėmė optimistiškesnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas. Per metus gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, dalis sumažėjo nuo 65 iki 45 procentų, laukiančių pagerėjimo – padidėjo nuo 10 iki 16 procentų. Gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. išaugs, dalis sumažėjo nuo 91 iki 81 procento, iš jų prognozuojančių spartų bedarbių skaičiaus augimą – nuo 62 iki 36 procentų.

Gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties tikėtinus pokyčius per metus pasikeitė mažiau: manančiųjų, kad jų namų ūkio padėtis pablogės, sumažėjo 9 procentiniais punktais, besitikinčiųjų pagerėjimo – padaugėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. truputį pablogėjo.