Gyventojai, norintys įdarbinti saulę, įmones registruoja butuose

Lietuvoje daugėja smulkiąsias saulės elektrines steigiančių verslininkų, rodo „Registrų centro“ duomenys. Energetikos ministerija pripažįsta, kad smulkiųjų saulininkų sparčiai daugėja ir ruošia pataisas jų plėtrą neribojančiam Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui, o pradedantieji verslininkai skundžiasi, jog jų plėtra jau dabar ribojama vėluojant išduoti dokumentus.

Vien per šių metų liepą „Registrų centre“ buvo įregistruotos 49 įmonės, kurių pavadinime yra šaknis „saul“ ar „solar“, per rugpjūtį jų įsteigta dar 76, per rugsėjį – 77, o per šiek tiek daugiau nei pusę spalio – dar 68. Dažnai vienu adresu kuriamos kelios įmonės, kurių pavadinimai – panašūs, o joms vadovauja tas tas asmuo.

Tačiau pasitaiko, kai vienu adresu įkuriamos kelios dešimtys įmonių, pavyzdžiui, sostinės Didlaukio g. bute įkurta mažiausiai 17 įmonių: „Kanto solar“, „Greenbelt solar“, „Ascon solar“, „CG solar“, „DB solar“, „Far east solar“, „Sienna solar“, „HK solar“, „Pacific solar“, „Neosolar“, „Neosolar LT“„Solar energy LT“, „Solarpower“, „Clean solar“, „Plunge solar“ ir „Saulės partneriai“, „Saulės bitė“.

Kitu adresu sostinės Smolensko g. yra įsteigta 20 įmonių, kurių pavadinimai skiriasi tik prie įmonės vardo pridedant skaičių, t.y., „AgroSaulė 1“, „AgroSaulė 2“ ir t.t.

Klaipėdoje, Jūrininkų prospekto bute, yra įregistruota mažiausiai 13 juridinių subjektų pavadinimais: „Adomo saulė“, „Rimutės saulė“, „Kęstučio saulė“, „Daivos saulė“, „Urtės saulė“, „Romas ir saulė“, „Aušrinės saulė“, „Laimos saulė“, „Rasos saulė“, „Mindaugo saulė“, „Galinos saulė“, „Jolantos saulė“, „Ginto saulė“.

Panašių atvejų yra ir daugiau, o tokią sparčią saulininkystės verslo plėtrą galima paaiškinti: įsirengti mažas, iki 30 kilovatų (kW) galios saulės elektrines yra paprasčiau nei didžiąsias, o jų gaminamos elektros supirkimo tarifas – didesnis.

DELFI prieš keletą savaičių skelbė, jog Lietuvoje prasidėjo mažo galingumo žaliųjų elektrinių bumas, kuris leidžia mažiesiems saulės elektrinių savininkams užsidirbti, o Energetikos ministerija, įvertinusi, kad per dideli kiekiai žaliųjų gamintojų visiems elektros vartotojams kainuos brangiai, ėmėsi rengti įstatymo pataisas, ribojančias jų plėtrą.

Skundžiasi išankstiniu ribojimu

Tačiau smulkieji saulę planuojantys įdarbinti verslininkai skundžiasi, jog jiems ir dabar tenka susidurti su biurokratiniais trukdžiais kuriant mažąsias jėgaines.

„Sunkumų kaip ir kiekviename versle žinoma atsirado ir šiuo atveju. Dar kartą galima įsitikinti, kad Lietuvoje sunku planuoti laiką, ne dėl to jog negalėtum jo pats susiplanuoti, bet dėl to, jog tam tikros institucijos neatlieka darbų pagal numatytus terminus. Kad ir dabartiniu momentu norėtųsi investuoti laiko ir pinigų, bet negalima būti tikram, jog pateikus dokumentus Energetikos ministerijai, bus gauti leidimai plėtoti energijos pajėgumus su šių metų supirkimo tarifu“, - piktinasi šešių sostinės įmonių „Solar project“, „Solar idea“, „Solar sources“, „Saularta“, „Saulės sklypas“, „Solar product“ direktorius Artūras Vindžigalskis.

Pasak jo, nors Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad „Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą. Jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos“, terminų nesilaikoma.

„Nei vienas leidimas nebuvo gautas pagal šiuos įsipareigojimus, tad iškyla klausimas kodėl? Ir kada jau nebeverta bandyti pateikinėti dokumentų? Manau, ne vienam verslininkui iškyla šis klausimas“, - dėsto A. Vindžigalskis, plėtojantis 30 kW galingumo saulės jėgaines.

Su panašia problema susidūrė kitas sostinės verslininkas Artūras Mickevičius, vadovaujantis įmonėms „Zeta Saulė 2“, „Zeta Saulė 3“, „Zeta Saulė 4“.

„Mano žiniomis „Lesto“ technines sąlygas išdavė laiku, o pats leidimas gamybos plėtrai iš Energetikos ministerijos kažkiek jau vėluoja“, - sako A. Mickevičius.

Užsienyje - dvi savaitės, čia – pusė metų

Utenos rajono savivaldybėje Daugailių miestelyje trijų įmonių „Darius saulė“, „Linas saulė“, Vitkus saulė“ direktoriui Karoliui Ramoškai saulės elektrines įrenginėjančios įmonės vadybininkas Virginijus Preidžius pasakojo, jog procesai Lietuvoje yra žymiai ilgesni nei užsienyje.

„Šiuo metu šias įmones administruoju dėl leidimų, tad galiu papasakoti, kad problemų turime daug – yra didelė biurokratija šituo klausimu, pradedant dokumentų išėmimu. „Lesto“ buvo užvėlavusi, nors dabar lyg ir geriau, bet ir ministerijoje (gauti dokumentus – DELFI) praktiškai neįmanoma, - sako jis. - Atrodo, dokumentus pateikėme liepos 15 d. “Lesto”, o gavome tik prieš kokius porą savaičių pirmines sąlygas, dokumentai sunkiai vaikšto. Praktiškai, kur tik susiduriame su valdiškomis įstaigomis, ten yra problemų. Įsitikinau vienu – per pusę metų Lietuvoje gauti leidimą plėtrai yra labai gerai. Kai Anglijoje šitie dokumentų tvarkymai užtrunka iki dviejų savaičių: paruošiami dokumentai, sudedami į vieną voką, išsiunčiami ir pamirštami.“

Jis dėsto, jog Utenos rajone iš pradžių buvo planuota statyti didesnių saulės elektrinių parką, tačiau paaiškėjus, kad mažąsias jėgaines steigti paprasčiau, nutarta investuoti į jas: Daugailių miestelyje planuojamos trys iki 30 kW jėgainės.

„Norėta statyti stambias, bet biurokratiją įveikti beveik neįmanoma, nes reikėtų tirti aplinką, žemę, nežinia kiek laiko visi procesai užtruktų, o kai viskas būtų paruošta – neaišku, koks bus naujas tarifas ir atsiperkamumas. Stambaus projekto buvo atsisakyta, nes kol pereisi visą biurokratiją, pamatysi, kad šnipštas gaunasi. Verslui sąlygos tikrai yra prastokos, bet vienintelis dalykas, kuris Lietuvoje yra geras, tai supirkimo tarifas“, - dėsto V. Preidžius.

Skaičiuoja atsipirkimą ir vadina naudingesniu nei investicija į NT

Smulkieji verslininkai skaičiuoja, kad steigti smulkias saulės elektrines apsimoka, nes fiksuotas elektros supirkimo tarifas nustatomas 12-ai metų, o elektrinės atsiperka maždaug per pusę šio laikotarpio.

„Nėra šis verslas labai greitas, yra kokie 6 metai, kol investicija atsipirks, - pasakoja Kauno įmonių „Geltona saulė“, „Raudona saulė“, „Žalia saulė“ direktorius Linas Strėlis. - Tai yra normalus verslo atsipirkimas, tai - pelningas verslas.“

A. Mickevičius palygina, kad saulės elektrinių verslas šiuo metu komerciškai labiau naudingas, nei investicijos į nekilnojamąjį turtą.

„Verslo imtis paskatino nebloga finansinė grąža ir nedidelė rizika. Apsimoka kapitalą perkelti iš nekilnojamo turto“, - sako jis.

Visi būsimieji smulkūs elektros gamintojai, šiais metais gavę plėtros leidimus, be aukciono užsitikrina, kad jiems 12 metų galios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatyti elektros supirkimo tarifai. Didžiausi tarifai – saulės elektrinėms: į pastatus integruotos mažo galingumo saulės jėgainės už kilovatvalandę elektros (kWh) gaus po 1,8 Lt, neintegruotos – po 1,44 Lt. Kasmet nustatomi nauji iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros tarifai.

Šiuo metu buitiniai elektros vartotojai, naudojantys vienos laiko zonos skaitiklius, už kilovatvalandę elektros moka po 0,46 lito su papildomomis tiekimo ir skirstymo paslaugomis bei PVM, o elektros kilovatvalandė elektros biržoje „Nord Pool Spot“ kainuoja 0,16-0,17 lito.

Padidintas tarifas smulkiesiems gamintojams už pagamintą kilovatvalandę mokamas iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, o šis mokestis renkamas iš visų elektros vartotojų ir šiuo metu elektros kainoje sudaro 0,07 lito.

Energetikos ministerija mato augančias smulkiųjų gretas

Energetikos ministerijos duomenimis, šiuo metu yra išduotas 1,795 leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus mažosioms (iki 30 kW) saulės elektrinėms ir jei visos jos bus pastatytos, Lietuvoje vien tokių saulės elektrinių galia sieks 51,175 MW.

Be to, Energetikos ministerija šiuo metu turi apie 5 tūkst. neišnagrinėtų prašymų gauti leidimą plėsti elektros energiją generuojančius įrenginius saulės elektrinėms.

Vis dėlto leidimus gaminti elektrą turi tik 96 smulkieji (galia - 2,054 MW galios) ir 15-a stambiųjų (galia dar 3,5 MW) gamintojų. Atsinaujinančių išteklių energijos įstatyme nustatytas tikslas bendrąją saulės elektrinių galią šalyje padidinti iki 10 MW.

Energetikos ministerija primena, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas nustato, kad pasiekus jame nustatytus elektrinių plėtros tikslus, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. sausio 1 d., Vyriausybė turi parengti tolesnės elektrinių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų, pažangiųjų tinklų ir elektros energijos akumuliavimo infrastruktūros plėtros aprašą. Be to, ministerija yra parengusi šio įstatymo pataisų projektą ir pateikusi jį derinti suinteresuotoms institucijom ir visuomenei.

„Situacija iš esmės nėra pasikeitusi ir šiuo metu nagrinėjami suinteresuotų šalių pateiktos pastabos ir pasiūlymai. Įvertinus pateiktas pastabas Įstatymo pakeitimo projektas artimiausiu metu bus teikiamas derinti Vyriausybei ir Seimui. Atkreipiu dėmesį, kad VKEKK sumažino tarifus saulės elektrinėms“, - teigė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Vienas šio įstatymo pakeitimo projekto pasiūlymų – įskaičiuoti į skatinimo kvotą šiuo metu į ją neįtrauktas saulės ir vėjo elektrines iki 30 kW galios, kurių plėtra šiuo metu nėra niekaip apribota.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Balys

Balys portretas
Vokiečiai jau pradeda atsitokėti. Siemens parduoda Saulės elementų gamybos verslą ir pereina prie hidroelektrinių įrangos ir vėjo jėgainių gamybos. Saulės verslas pasidarė nuostolingas.

absurdas visiskas

absurdas visiskas portretas
Sitas mikro elektrines remia eilinis elektros vartotojas.. O kas noretu pirkti saules kwh po 1.8 Lt? Dar viena afera!... Padidintas tarifas smulkiesiems gamintojams už pagamintą kilovatvalandę mokamas iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto, o šis mokestis renkamas iš visų elektros vartotojų ir šiuo metu elektros kainoje sudaro 0,07 lito

trukt uz vadziu

trukt uz vadziu portretas
ir dar kazkas nors norit , kad emigrantai griztu. eilinis bordakas, eilinis vagiu suaktyvejimas, nes ziopli seimunai ar kiti istatymy sargai eilini karta susimove.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių