Gyventojai išrinko socialiai atsakingas įmones

Ekonominiu sunkmečiu verslui išlikti socialiai atsakingam tapo sunku. Mūsų šalyje šis moralaus verslo bruožas verslininkų vis dar labiau suprantamas kaip rinkodaros triukas. O ir vartotojai už socialinę atsakomybę nelinkę "balsuoti kojomis".

Gyventojai pastebi didžiuosius

Rinkos tyrimų bendrovė "GfK CR Baltic" dienraščio "Vilniaus diena" užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, per kurią respondentų teirautasi, kurios trys bendrovės, jų manymu, yra socialiai atsakingiausios. Nors šalyje organizuojama daug įvairių konkursų, matuojančių verslo socialinės atsakomybės dydį, šįkart norėta išsiaiškinti, ką į pirmas vietas rikiuoja gyventojai.

Net 57 proc. apklaustųjų į šį trejetuką rinko gamintoją "Švyturys-Utenos alus". 39 proc. respondentų įvardijo mažmeninės prekybos bendrovę "Maxima LT" , o trečioje vietoje atsidūrė telekomunikacijų bendrovė "Tele2" (23 proc.).

Beje, bendrovė "Teo" – taip pat viena iš dažniausiai vardytų socialiai atsakingų įmonių, ją pasirinko 22 proc. apklaustųjų.

Beveik kas penktas (19 proc.) respondentas kaip socialiai atsakingą įvardijo Ūkio banką, po 15 proc. apklaustųjų mano, kad socialiai atsakingiausi yra bankas "Swedbank", bendrovė "Lietuvos draudimas" ir prekybos tinklas "Senukai".

Tyrimu nustatyta, kad bendrovę "Švyturys-Utenos alus" socialiai atsakinga daugiausia pripažino 36–45 metų apklausti asmenys, "Maximą" ir "Tele2" socialiai atsakingomis išrinko jaunesni, 18–25 metų, respondentai.

Pastebėta, kad bendrovė "Švyturys-Utenos alus" kaip socialiai atsakingas verslas yra labiau žinoma Vakarų Lietuvoje, "Tele2" – Šiaurės Lietuvoje, o "Maxima" – visoje šalyje.

Atliekant šį tyrimą tiesioginės apklausos būdu visoje Lietuvoje buvo apklausti 773 15–74 metų žmonės. Maksimali galima statistinė paklaida – 4,4 proc. Apklausa atlikta šių metų birželio 6–20 d.

Lengva, kai esi tam pasiruošęs

Atėjus ekonominiam sunkmečiui daugelis spėliojo, ar socialiai atsakingo verslo kelią pasirinkę verslininkai nesuklups, ar nepradės šlubuoti net patys tvirčiausi jų moraliniai įsitikinimai.

Gyventojų išrinktų socialiai atsakingų įmonių pirmiausia pasiteiravome, ar sunku plėtoti socialiai atsakingą verslą šiais laikais.

Pasak bendrovės "Švyturys-Utenos alus" korporatyvinių reikalų direktoriaus Dainiaus Smailio, sunku nėra, bet reikia užsispyrimo. "Svarbiausia, kad socialinės atsakomybės principai taptų pamatinėmis įmonės vertybėmis, kad jie atsirastų sprendimų priėmimo grandinėje. Būtent šių principų įdiegimas – "rašto" pavertimas kasdiene įmonės kultūra – reikalauja pastangų ir netgi užsispyrimo", – sakė jis.

Pasak D.Smailio, remiantis socialinės atsakomybės principais priimti sprendimai dažniausiai įmonei kainuoja brangiau, jeigu vertinamas trumpalaikis finansinis efektas, tačiau bendrovė "Švyturys-Utenos alus" jau turi kuo džiaugtis.

"Didelis pasididžiavimas apima stebint, kaip gražiai atauga pušelės ten, kur jas sodinome po didžiulio Smiltynės gaisro. Ir jau niekas neprisimena, kad prieš šešerius metus, tą dieną sukvietę daugumą "Švyturio" darbuotojų į sodinimo talką, pagaminome gerokai mažiau produkcijos, vadinosi, turėjome prastesnius finansinius rezultatus", – prisiminė pašnekovas.

Jam pritarė ir Lina Muižienė, prekybos tinklo "Maxima" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento vadovė. Jos teigimu, socialinei atsakomybei įmonė turi subręsti. "Kai tokiai veiklai įmonė subręsta palengva, natūraliai, tuomet ir būti socialiai atsakingu verslu nėra sunku. Tai tampa neatsiejama įmonės vystymosi dalimi", – teigė L.Muižienė.

Telekomunikacijų bendrovė "Tele2" socialinės atsakomybės sampratą grindžia tokiu principu: socialinė atsakomybė nėra tai, kaip pasidalijamas pelnas. Socialinė atsakomybė – tai, kaip šis pelnas uždirbamas. "Būti socialiai atsakingam lengva arba sunku taip pat, kaip būti padoriu žmogumi", – pridūrė Andrius Baranauskas, "Tele2" atstovas viešiesiems ryšiams.

 

Tai daryti apsimoka

Kokios priežastys skatina verslą būti socialiai atsakingą? Manoma, kad Lietuvoje, priešingai nei užsienyje, socialinė atsakomybė yra mada, o ne visuomenės spaudimas būti socialiai atsakingu verslu. Visos dienraščio kalbintos bendrovės socialinę atsakomybę diegia dėl žmonių ir aplinkos, kurie supa verslą.

Bendrovė "Maxima" skaičiuoja paprastai: joje dirba apie 15 tūkst. darbuotojų, tinko parduotuvėse kasdien apsilanko per 0,5 mln. žmonių. "Esame visuomenės dalis, todėl turime prisidėti prie jos vystymosi ir gerovės kūrimo", – sakė L.Muižienė.

Pasak A.Baranausko, vartotojai protingi ir pastebi tiek gerus, tiek blogus darbus. Žmonės sugeba vertinti ir atskirti atsakingą verslą nuo prasilenkiančio su moralės ir etikos principais. "Todėl būti socialiai atsakingam apsimoka", – neslėpė "Tele2" atstovas.

Bendrovę "Švyturys-Utenos alus" ant socialiai atsakingo verslo bėgių pastatė pagrindiniai akcininkai Danijos "Carlsberg", kur socialinės atsakomybės principai turi ypač senas tradicijas.

"Mūsų įmonė neatsiejama nuo Lietuvos žmonių, visuomenės raidos ir netgi gamtos būklės, nes dauguma žaliavų savo produkcijai perkame savo krašte. Laikytis socialinės atsakomybės principų skatina suvokimas, kad įmonės tikslai yra tiesiogiai susiję su visuomenės raida, jos harmoningu vystymųsi, krašto ekonomine būkle", – sakė D.Smailys.

 

Efektas ir grįžtamasis ryšys

Bendrovės džiaugiasi savo vykdomais socialinės atsakomybės projektais ir neabejoja, kad dėl to pelno savo klientų lojalumą ir netgi pritraukia naujų. Mat visi didieji projektai nutaikyti tiesiogiai į patogumo žmonės kūrimą, o už tai vartotojai atsidėkoja pirkdami bendrovių paslaugas ir prekes.

"Švyturio-Utenos alaus" korporatyvinių reikalų direktorius D.Smailys sako, kad bendrovė nesiekia trumpalaikių tikslų, o dauguma projektų nukreipti į nevienadienės gerovės kūrimą.

"Pavyzdžiui, vykdydami "Utenos Ežerų krašto" ekologinį projektą pernai gražiausią Aukštaitijos ežeryną išgelbėjome nuo pusantro tūkstančio tonų poilsiautojų šiukšlių – ežerų pakrantės tapo gerokai švaresnės. Tačiau tas pats projektas apima ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų išskyrimo mažinimą visame gamybos ir logistikos procese. Tokių veiksmų poveikį pajusime po keliolikos, o galbūt kelių dešimčių metų", – sakė jis.

Tokių pačių ilgalaikių tikslų siekia ir bendrovė "Maxima" palaikydama Lietuvos vaikų ugdymą ir remdama švietimą. "Šią kryptį vystome jau aštunti metai. Jau treti metai vykdome vaikų pažangumo programą "Maximalistas". Smagu, kai vykdomas projektas sulaukia ne tik kritikos, bet ir palankių vertinimų ne tik iš pačių moksleivių, bet ir jų tėvų bei mokytojų", – džiaugėsi L.Muižienė.

Pasak jos, atėjus sunkmečiui "Maxima" nekarpė socialinės atsakomybės projektų biudžetų, o priešingai – krizės alinamai visuomenės gerovei kurti skyrė daugiau lėšų.

D.Smailys ir kiti pašnekovai neslėpė, kad vienas iš socialinės atsakomybės grįžtamojo ryšio efektų – tai visuomenės, kuri taiko daug griežtesnius standartus, spaudimas.


Šiame straipsnyje: įmonėapklausa

NAUJAUSI KOMENTARAI

nu jo

nu jo portretas
idomu ar tie gyventojai bent patys zino ka reiskia "socialiai atsakinga imone" jei renka maksimistus ir alaus bravorus? :)

as

as  portretas
melas maxsima viena blogiausiu yra

Nesvarbu

Nesvarbu portretas
Aišku, kad melas. Maxima - viena labiausiai išnaudojančių savo žmones įmonė. Žmonės ten dirba kaip vergai, net į tualetą nueti negali...O kad užmoka vienam kitam vaikui už studijas, tai nereiškia, kad yra superinė įmonė. Ir mūsų įmonės darbdaviai ruošia sau kadrus, apmoka už studijas, yra sudarę su universitetais sutartis. Taip, kad nereikia lia-lia. Tyrimai neatitinka tikrovės.
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių