Gulbiniškių zona: tunelio gale jau matoma šviesa

Jonavos rajono Dumsių seniūnijos miško teritorijoje, šalia Gulbiniškių kaimo, Jonavos rajono savivaldybės administracija jau pradėjo vykdyti Buvusios raketinės bazės Gulbiniškių kaime sutvarkymo projektą, finansuojamą ES lėšomis iš Europos regioninės plėtros fondo.

Planuojama kitų metų rudenį užbaigti išvalyti šią naftos produktais užterštą teritoriją. Savivaldybė vien savo biudžetinėmis lėšomis niekada nebūtų pajėgusi atlikti šių darbų.

Galima buvo filmuoti „Stalkerį“

Vaizdingoje Dumsių seniūnijos miškų teritorijoje sovietmečiu išsidėsčiusi vidutinio nuotolio balistinių raketų bazė vis dar primena tą grėsmingą vietą, iš kurios visai neseniai – dar prieš 20 metų – sovietų raketos su branduolinėmis galvutėmis galėjo pasiekti bet kurį Europos miestą. Tačiau ir po dviejų dešimtmečių bazės teritorija lieka pavojinga, nes palikta ekologinė bomba kelia didelę grėsmę gamtai ir žmonėms. Beje, jei A.Tarkovskis dabar filmuotų „Stalkerį“, be abejonės, savo filmo veiksmui rinktųsi būtent šią vietovę – tokia ji vaiduokliška ir šiurpi.

Šioje teritorijoje stovėję pastatai dabar arba visiškai išardyti, arba atrodo lyg po karo, nes juos niokojo ne tik laikas, bet ir metalo bei statybinių medžiagų vagys. Išlikusioje betoninėmis plokštėmis grįstoje didelėje aikštėje dar prieš kelerius metus buvo šaudoma pneumatiniais šautuvais, žaidžiamas dažasvydis. Čia niekas nepaisė užrašo „Privati nuosavybė“. Pavyzdžiui, daugiau negu prieš dešimtmetį verslininkai mėgino raketų angaruose auginti tam tikros rūšies grybus, remontuoti automobilius, įrengti lentpjūvę, tačiau važiuoti ir pėsti nusikaltėliai tol viską plėšė ir vogė, kol verslininkai prarado bet kokią viltį šioje vietoje plėtoti verslą.

Bazės teritorijoje išlikusiose mazuto talpyklose galima pamatyti sutirštėjusį mazutą, jo pėdsakus ant žemės paviršiaus. Maža to, dalis kažkada išpilto (ar išsiliejusio) mazuto susikaupė įduboje – baseine, iš kurio pamažu sruveno šlaitu žemyn, grasindamas gruntiniams vandenims. Beje, buvusios bazės teritorija užteršta ne tik naftos produktais, bet ir tapo statybinio laužo, stambių ir buitinių atliekų sąvartynu, nors Jonavoje pakanka oficialiai įrengtų vietų, kuriose galima visu tuo šlamštu atsikratyti civilizuotai.

Šviesa tunelio gale

Gal besiilgėdami tvarkos vietos gyventojai (tie, kurie nešiukšlino šios teritorijos, neardė pastatų) norėjo, kad vietoj išėjusios sovietų kariuomenės kariškių čia įsikurtų Lietuvos kariuomenė arba pramoninės paskirties gyvenvietė. Mat kai šiame išlakiame pušyne veikė sovietinė balistinių raketų bazė, kariškiai nutiesė kelius, komunikacijų linijas, įrengė vandenvietę, valymo įrenginius. Tačiau ši teritorija liko be šeimininko.

„Dabar jau matome, kaip sakoma, šviesą tunelio gale – įgyvendindami ES struktūrinių fondų remiamą 2,2 mln. vertės projektą, jo pirmuoju etapu atlikome ekogeologinius tyrimus, parengėme taršos padarinių likvidavimo galimybių studiją, technologinį projektą ir užterštos teritorijos sutvarkymo planą. Kartu buvo nustatytas neigiamas raketinės bazės teritorijoje taršos poveikis gamtai ir aplinkiniams gyventojams, numatyti tų padarinių likvidavimo būdai ir eiga“, – aiškino Jonavos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vytautas Beišinas.

Netrukus bus paskelbtas konkursas atlikti taršos padarinių likvidavimo darbus. Savivaldybė siekia, kad šie darbai prasidėtų šiemet, nes kitais metais rudenį šis projektas turi būti baigtas, o darbų apimtis gana didelė. Be to, savivaldybė pasiryžusi kontroliuoti valomo grunto kiekį, naudodama pažangiausius analitinės kontrolės metodus.

Anot Jonavos rajono savivaldybės vyriausiosios ekologijos specialistės Rasos Ilonienės, sovietinis palikimas šioje teritorijoje – tūkstančiai tonų užteršto grunto ir suniokota miško teritorija.

„Valysime teršalus, teritoriją, kad Jonavos rajono gyvenviečių teritorijos pagal savo aplinkos kokybę atitiktų ES standartus ir pagerėtų šio rajono aplinkos būklė, būtų išsaugota biologinė jos įvairovė, būtų pritaikyta augančiam gamtos mylėtojų ir iškylautojų skaičiui. Be to, likvidavus naftos ir mazuto teršalus, nebebus pavojaus užteršti gruntinius vandenis, nes tai ypač aktualu aplinkinių vietovių gyventojams“, – sakė R.Ilonienė.