Grynųjų įnešimo bankomatai populiarėja

Nors Lietuvos gyventojai dažniau perka, parduoda, atsiskaito grynaisiais, pastaruoju metu fiksuojamas išaugęs lėšų įnešimas į sąskaitas per bankomatus.

Bankų atstovų teigimu, paprastai grynuosius pinigus elektroniniais taip verčia algas jais gaunantys gyventojai ir smulkiosios įmonės. O nuo pernai metų pabaigos nemažą dalį per bankomatus įnešamų sumų sudaro „Snoro“ indėliai, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

„Sulčius“ – viena iš daugelio šalies mažų įmonių, kurios neturi tinklo, nedaro didelių metinių apyvartų. Čia už gėrimus ir užkandžius klientai moka grynaisiais.

Grynaisiais įmonė moka ir algas savo darbuotojams, taip pat atsiskaito su tiekėjais. Toks veiklos modelis, anot įmonės bendraturtės, operatyvu ir visiems patogu, be to, nemažai susitaupo.

„Atsiskaitymai kortelėmis pareikalauja papildomų išlaidų: atsiranda internetas, atsiranda aptarnavimo mokestis, skaitytuvo nuoma ir komisiniai bankui. Norint šias išlaidas padengti, smulkiam verslininkui reikia labai daug parduoti“, – tvirtina įmonės „Sulčius“ bendratutė Dovilė Nikiforova.

Įmonės atstovė sutinka, kad mokėti kortele klientams kartais galbūt būtų patogiau, bet tada esą tektų kelti kainas, ir atsigerti ar užkąsti atėję žmonės turėtų mokėti brangiau.

Grynuosius, likusius po atlyginimų ir atsiskaitymų, įmonė deda į sąskaitą banke. Šių statistika rodo, kad įmonės grynuosius per bankomatus įneša maždaug triskart rečiau negu gyventojai.

Didžiausią pinigus priimančių bankomatų tinklą turinčio „Swedbank“ bankomatų naudojimas pernai išaugo daugiau nei trečdaliu, SEB banko – beveik dvigubai, o DNB banko – pustrečio karto.

Ekonomistų teigimu, dažnėjantį tokių bankomatų naudojimą lemia operacijos greitumas, oficialiai ir neoficialiai grynaisiais mokami atlygiai už darbą bei, ypač metų pabaigoje, emigrantų į Lietuvą grynaisiais parvežami pinigai.

„Kiekvienais metais gruodžio mėnesį į Lietuvą iš emigrantų atkeliauja apie 1 mlrd. litų. Taip pat nereikėtų užmiršti, kad bankrutuojančio „Snoro“ indėliai, grąžinti Investicijų ir indėlių draudimo fondo, siekiantys apie 1 mlrd. litų, taip pat ne iš karto atsidūrė bankuose, o gyventojai juos išsiėmė grynaisiais pinigais ir kurį laiką svarstė, ką su jais daryti. Ir tik pamatę, kad bankų sistema stabili, tas pasitikėjimas sugrįžo ir jie vėl grąžina pinigus į sąskaitas bankuose“, – teigė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Bet kol kas Lietuva, anot banko ekonomisto, Europos Sąjungoje yra tarp tų valstybių, kuriose cirkuliuoja daug grynųjų. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis visų Lietuvos gyventojų turimų pinigų laikomi grynaisiais, kai, pavyzdžiui, Estijoje – apie 10 proc., Jungtinėje Karalystėje ar Skandinavijos šalyse – apie 5 proc.

Pagal nusikaltimus, susijusius su grynaisiais pinigais, pirmaujanti Italija nutarė apriboti atsiskaitymus grynaisiais. Taip ketinama sumažinti ir nusikalstamumą, ir šešėlinę ekonomiką.


Šiame straipsnyje: bankomataspinigai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių