Gruzijos premjeras kviečia lietuvius investuoti į Gruzijos hidroenergetiką ir žemės ūkį

Gruzijos ministras pirmininkas Nika Gilauris per vizitą Lietuvoje sakė, kad lietuvių verslininkams jo šalyje yra didelės galimybės investuoti hidroenergetikos, žemės ūkio ir turizmo srityse.

Interviu BNS Gruzijos vyriausybės vadovas teigė, kad Tbilisis ir toliau jaučią tvirtą Vilniaus politinę paramą, o Gruzijos klausimas tampa vis svarbesnis tarptautinėje arenoje.

BNS: Jūsų nuomone, ar per pastaruosius metus pasikeitė Lietuvos valdžios požiūris į Gruziją? Galbūt, jūsų akimis, skirtingi šalies vadovai turi skirtingus pozicijas?

N.Gilauris: Ne, dėkui Dievui, ne, nes Lietuva buvo ir lieka vienu svarbiausiu strateginiu Gruzijos partneriu. Kiekvieno susitikimo metu - susitikau su prezidente, premjeru ir parlamento pirmininke - dėkojau kiekvienam iš jų už didelę paramą Gruzijai tarptautinėje arenoje. Norėčiau padėkoti ir Lietuvos žmonėms už paramą Gruzijai, ypač sunkiais 2008 metais. Puiku turėti tokį rėmėją, šalį, kuri yra Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė. Mano atsakymas trumpas - ne, niekas nepasikeitė, ir mes jaučiame didelį Lietuvos vyriausybės, parlamento ir prezidentės palaikymą.

BNS: O kaip dėl Vakarų Europos lyderių? Ar po karo gruzinai ir Gruzijos lyderiai nesijautė, kad tarptautiniu mastu jie tapo labiau izoliuoti nei Rusija?

N.Gilauris: Rusija ir Gruzija turi absoliučiai skirtingus vaidmenis ir darbotvarkes. Ne, galiu pasakyti, kad jokios izoliacijos nejautėme. Bet kas tuo įsitikintų, pamatęs kiek aukšto rango politikų per pastaruosius du mėnesius lankėsi Gruzijoje ir Tbilisyje - Valstybės sekretorė Hillary Clinton, Prancūzijos, Lenkijos užsienio reikalų ministrai.

Gruzija yra aukštai kiekvienos šalies užsienio politikos darbotvarkėje. Taigi negalėčiau pasakyti, kad patyrėme izoliaciją. Aišku, padėtis buvo sunki, aišku, Rusija įgyvendina savo tikslus. Rusijos darbotvarkėje labai svarbu išlaikyti mitą apie Gruzijos ir jos politikų izoliaciją, tačiau tai nevyksta. Tai būtų didelis pasiekimas Rusijai, bet yra priešingai, Gruzija darosi vis svarbesnė tarptautinėje politinėje arenoje.

Gerai tai, kad mus palaiko ne tik Lietuva ir Baltijos šalys, bet ir Jungtinės Valstijos bei Europos Sąjunga. Pastarajame D.Medvedevo ir prezidento B.Obamos susitikime spaudos konferencijoje nuskambėjo B.Obamos pareiškimas apie okupuotas teritorijas.

Ir tai buvo labai svarbu tarptautinėje erdvėje, nes JAV prezidentas pirmą kartą paminėjo ir pripažino, kad Rusijos karinės pajėgos yra okupavusios Gruzijos teritorijas. Tokia terminologija mums labai svarbi.

Lietuvos parlamentas priimdamas rezoliuciją apie okupuotas Gruzijos teritorijas buvo vienas iš lyderių šiuo atžvilgiu ir parodė pavyzdį kitoms šalims. Kitos šalys eina tuo pačiu keliu. Viena iš jų yra Rumunija, kita - Čekija, man regis, Estija taip pat svarsto. Procesą pradėjo Lietuvos parlamentas.

BNS: Kokie yra Gruzijos lūkesčiai dėl narystės ES ir NATO, ar jie yra ilgalaikiai ir trumpalaikiai?

N.Gilauris: Galiu pasakyti tai, kad mūsų lūkesčiai ES yra turėti Asociacijos sutartį ir Pagilintą laisvosios prekybos sutartį. Tai yra mūsų siekis, šiame etape mes neturime siekio tapti ES nariais, šie du dokumentai yra tai, ko mes siekiame. Derybos dėl Asociacijos sutarties buvo pradėtos šią vasarą, o derybos dėl Pagilintos laisvosios prekybos sutarties tikriausiai prasidės kažkada metų pabaigoje.

Narystė NATO yra mūsų siekis. Bukarešto susitikime buvo pasakyta, kad Gruzija taps NATO nare, tik nebuvo pasakytas laikas. Mes įgyvendiname reikalavimus, kuriuos mums iškėlė NATO ir savo tikslo tikimės pasiekti artimiausioje ateityje.

BNS: Jūs minėjote, kad kviečiate ir raginate Lietuvos verslininkus vykti į Gruziją. Kokie, jūsų nuomone, yra konkretūs sektoriai, kuriuose Lietuvos verslininkai galėtų sėkmingai veikti?

N.Gilauris: Siekiame sumažinti nedarbą. Norint sukurti vieną darbo vietą Gruzijoje reikia 25-50 tūkst. dolerių siekiančių investicijų. Deja, Gruzijos visuomenė, verslas ir valstybė negali investuoti tokio pinigų kiekio pati. Taigi vienintelis būdas spręsti nedarbo problemą yra užsienio investuotojų pritraukimas, sukūrimas jiems geriausią aplinką, kurioje jie gerai uždirbtų ir, kita vertus, kurtų darbo vietas gruzinams. Mūsų ekonomikos filosofija yra labai paprasta.

Tam reikia skurti aplinką, kurioje labai gerai jaustųsi privatus sektorius. Ką mes padarėme? Mes peržiūrėjome kiekvieną įstatymą iš privataus sektoriaus taško ir turime labai konkrečių pasiekimų. Pasaulio bankas kasmet atlieka studiją, kur lengviausia užsiimti verslu, jie tai daro jau 6-7 metus. Joje vertinama, ko reikia įkurti, o ko uždaryti verslui, kaip samdomi ir atleidžiami žmonės, kaip mokami mokesčiai ir muitai.

Pagal šią studiją Gruzija prieš 5 metus buvo 120 vietoje, o pernai - 11 vietoje. Tiesą pasakius, mes lenkiame Baltijos šalis. Turiu pasakyti, kad daug ką mes nusikopijavome iš jūsų: Estijos, Lietuvos, kai ką iš Latvijos. Kai kuriuos dalykus nusikopijavome iš Gibraltaro, Singapūro. Mūsų mokesčiai yra maži ir lengvai apskaičiuojami.

Tai yra aplinka, kurioje kompanijos iš Lietuvos galėtų įkurti savo būstines ir plėstis regione. Niekas neturėtų žiūrėti į Gruziją kaip į atskirą rinką, tai yra bendra rinka su Azerbaidžanu, Armėnija, Rytų Turkija ir Centrine Azija.

Jei klausiate apie konkrečias sritis, didelis augimo potencialas yra hidroenergetikoje, nes mes išnaudojame tik 18 proc. turimų resursų, didelės galimybės yra žemės ūkyje. Šioje srityje Lietuvos verslas yra labai patyręs. Neturime naujų technologijų, šiuo atžvilgiu žemės ūkis nėra gerai išvystytas. O Lietuvos verslininkai gali atvežti tai kaip praktinę patirtį.

Didžiulė pelno marža yra turizmo srityje. Jis darosi vis patrauklesnis, statoma vis daugiau viešbučių, tačiau jų dar neužtenka. Gruzija tampa viena pagrindinių turizmo krypčių regione, turistų skaičius kasmet auga dvigubai. Taip pat esame įkūrę laisvas ekonomines zonas. Tai yra specialios zonos kompanijoms, kurių rinkos yra ne Gruzijoje, kurios, pavyzdžiui, eksportuoja prekes į rytinę Turkijos dalį, Azerbaidžaną, Armėniją ar Vidurio Aziją. Jos nemoka mokesčių ir eksportuoja. Tai yra pagrindinės kryptys, kurias aš Gruzijoje rekomenduočiau Lietuvos verslininkams.

BNS: Ar vis dar keliate Gruzijos pavadinimo klausimą, ar jis buvo keltas šio susitikimo metu?

N.Gilauris: Mes norėtume nebūti vadinami Gruzija, tačiau, suprantama, tokia yra kalba ir jos tradicijos. Bet, aišku, norėtume būti vadinami ne Gruzija.