- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gruodžio mėnesį įregistruoti 1 103 įmonių turto areštų atvejai arba mažiausias jų skaičius, palyginus su kitais praėjusių metų mėnesiais. 2010-aisiais buvo įregistruota beveik 50 proc. mažiau turto areštų nei per 2009 metus. Sparčiausiai pernai gruodį areštuojamo įmonių turto atvejų mažėjo komunalinių paslaugų, žemės ūkio, viešbučių bei restoranų sferose – teigia kreditų biuras „Creditinfo“, atlikęs analizę pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis.
„Svarbesniu pokyčiu galima laikyti tai, kad praėjusį gruodį įregistruota mažiau turto areštų žemės ūkio bendrovėms. Žemės ūkio sektoriui nepavyko išlikti nepaliestam ekonominio nuosmukio – pernai rugsėjo-lapkričio mėnesiais buvo pastebimas įregistruojamų turto areštų šioms įmonėms augimas. Dar ir dabar trumpalaikės prognozės žemės ūkio įmonėms dėl sumažėjusio derliaus ir kritusio supirkimo apimčių eksporto rinkose išlieka neigiamos“, – teigia kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Beveik pusė visų per 2010 m. gruodžio mėnesį įregistruotų turto areštų buvo fiksuota statybos ir nekilnojamo turto bei prekybos įmonėse. Pasak A. Buemann, jeigu pastarasis sektorius jau rodo pirmuosius atsigavimo požymius, tai, žvelgiant į statybų ir nekilnojamo turto įmones, priešingai – dar nėra duomenų, skatinančių kalbėti apie teigiamas perspektyvas. Trečdalis šiuose sektoriuose veikiančių įmonių jau šiuo metu yra nepajėgios vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, kitam trečdaliui įmonių per ateinančius 12 mėnesių prognozuojama aukšta vėlavimo atsiskaityti rizika.
Pagal santykinį įmonių su įregistruotais turto areštais skaičių paskutinėse vietose yra Utenos, Tauragės, ir Marijampolės apskritys. Atitinkamai lyderiais šioje srityje išlieka Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskritys, kuriose per pernai gruodį buvo įregistruota daugiau nei 70 proc. visų turto areštų.
„Creditinfo“ kredito rizikos vadovė A. Buemann prognozuoja, kad šiais metais įregistruojamų turto areštų skaičius turėtų ir toliau mažėti. Pernai šis rodiklis jau pasiekė prieškrizinį, t. y. 2008 m., lygį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...
-
Vėjo jėgainės avarija: tyrimas tebevyksta2
Kovo pradžioje griausmingai subyrėjusios ir kelių kilometrų spinduliu aplinkui gyvenančius žmones išgąsdinusios vėjo jėgainės avarijos aplinkybės iki šiol nežinomos. ...
-
Lietuvos pašto pelnas 2023 m. siekė 5,1 mln. eurų4
Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas – 5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. Anot jo, tokie pelningi metai leis į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. eurų dividend...