Grįžtant iš socialinės atskirties

Daugelis iš Europos socialinio fondo finansuojamų projektų, skirtų pagelbėti socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, išsirutulioja į tęstinę iniciatyvą. Pajutę įstaigų ir visuomenės neabejingumą, šie žmonės gali lengviau integruotis į darbo rinką.

Būtinas geranoriškas dėmesys Be paramos peržengti visuomenės nepasitikėjimą ir įsilieti į darbo rinką socialinės rizikos šeimoms ir socialinę atskirtį patiriantiems asmenims yra sunku. Neturint reikiamų darbo bei socialinių įgūdžių šių žmonių bandymas atversti naują gyvenimo puslapį ir integruotis į visuomenę gali baigtis nusivylimu bei ankstesnių klaidų kartojimu. Todėl – ypač artimųjų užnugario neturintiems asmenims – svarbu, kad visuomenė jiems nebūtų abejinga. Siekdama ištiesti pagalbos ranką, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Europos socialinio fondo agentūra ėmė vykdyti priemonę „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“.

Pagal ją finansuojamuose projektuose remiamos įvairios socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugos, įgūdžių ugdymo ir motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje didinimo veiklos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Struktūrinės paramos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Mikolaitytė pasakojo, kad, įgyvendinant priemonę, per konkursą yra atrenkami patys geriausi ir labiausiai ministerijos keliamus reikalavimus atitinkantys projektai. Daugiausia projektus įgyvendina organizacijos, paprastai dirbančios su socialinės rizikos grupėmis bei socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis. Gautas finansavimas iš Europos socialinio fondo jiems smarkiai palengvina užsibrėžtos misijos įgyvendinimą.

Įtraukia įvairias rizikos grupes

Iki 2012 m. lapkričio 1 d. baigta įgyvendinti 50 projektų, iš viso finansavimas pagal šią priemonę skirtas 133 projektams. Visi jie skirti labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių – nuo priklausomybės kenčiančių asmenų, neįgaliųjų, įkalinimo įstaigose buvusių asmenų, socialinės rizikos šeimų ir pan. – integracijai skatinti. Pirmo kvietimo projektus įgyvendino biudžetinės, viešosios ir savivaldybės įstaigos, vykstant projektams teikusios konsultavimo, profesinio bei kalbų, kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas. „Projektai apėmė ne tik bendrų įgūdžių, bet ir profesinius mokymus, leidžiančius žmogui visavertiškai įsilieti į darbo rinką“, – apibendrino E.Mikolaitytė.

Po kurio laiko paskelbtas ir antras kvietimas teikti paraiškas, tiesa, specializuotas – skirtas pagalbos rankai ištiesti asmenims, turintiems priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų. Vykstant projektams, šiems asmenims buvo teikiama psichologinė pagalba, vykdomi įvairūs mokymai, ugdomi savarankiško gyvenimo įgūdžiai, taip siekiant sumažinti jų atskirtį nuo visuomenės. „Šiais metais pasirašytos sutartys pagal trečią kvietimą teikti projektų paraiškas. Šio kvietimo tikslinės grupės pasipildė naujomis, iki šiol nefinansuotomis asmenų grupėmis: prekybos žmonėmis aukomis, taip pat užsikrėtusiais ŽIV bei AIDS sergančiais asmenimis, sergančiais priklausomybės nuo alkoholio ligomis ir kt.“, – pasakojo E.Mikolaitytė ir pridūrė, kad paraiškas galėjo teikti tik nevyriausybinės organizacijos.

Anot jos, prioritetas skirtas tiems projektų vykdytojams, kurie geriausiai susipažinę su konkrečioje teritorijoje esama situacija, taip pat įsipareigojusiems teikti kompleksines paslaugas ir pan. Pagal šį kvietimą šiuo metu įgyvendinami 66 projektai, kuriems skirta 83 mln. litų Europos socialinio fondo lėšų. Dalis projektų buvo pasibaigusių projektų tęsiniai, kita dalis – visiškai nauji.

Atlieka prevencinį darbą

Ne viena projektą vykdžiusi įstaiga gali patikinti: gautos Europos socialinio fondo lėšos ne tik leidžia lengviau siekti išsikeltų socialinių tikslų, bet ir skatina tęsti iniciatyvą finansavimui pasibaigus. Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centras yra vykdęs ir iki šiol vykdo ne vieną projektą bei dalį jų ketina tęsti, padedamas suinteresuotų grupių. Šio centro direktorė Nijolė Kovaliova pasakojo, kad įstaigos vykdytais projektais buvo siekiama padėti mažas pajamas gaunantiems asmenims išsilaikyti darbo rinkoje ar į ją įsilieti. „Taip mes atlikome prevencinį darbą, o tai labai svarbu. Manau, mes Lietuvoje pernelyg ilgai leidome žmonėms gyventi iš valstybės socialinių pašalpų, užuot iš anksto pasirūpinę jais, jų problemomis. Įžvelgę būtinybę gelbėti šiuos žmones, mes bent daliai šeimų padėjome neįkristi į duobę, iš kurios sunku išlipti“, – sakė N.Kovaliova.

Padeda dirbantiems tėvams

Pašnekovė pasakojo, kad Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centras aktyviai dalyvauja ne tik įgyvendinant projektus, skirtus socialinę atskirtį patiriantiems asmenims, bet ir suteikia galimybę dirbti ar ieškoti darbo tiems tėvams, kurie iki šiol neturėjo kam patikėti vaikų darbo metu. Tokiam projektui Europos socialinio fondo finansavimą centras gavo pagal priemonę „Šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimas“. Vykdant projektą daugiausia darbo vietų turinčiose, taip pat kaimo vietovėse buvo įrengti vaikų užimtumo kambariai. „Pavyzdžiui, Pagėgiuose veikia didelė bendrovė Vilkyškių pieninė, šalia jos ir įsteigėme vaikų užimtumo kambarį. Taip tėvai gali ramiai dirbti, žinodami, kad jų vaikai prižiūrimi vos už kelių metrų“, – sakė N.Kovaliova.

Ji patikino, jog tėvai paslauga naudojasi itin noriai, todėl buvo įsitikinusi, kad kitais metais, projektui pasibaigus, bendromis tėvų ir savivaldybės jėgomis pavyks išlaikyti vieną esamų užimtumo kambarių. Pagal šį projektą taip pat įsteigti negalią turinčių jaunuolių užimtumo kambariai.

„Silpną negalią turintys jaunuoliai, baigę individualias mokyklas ir laiką leidžiantys namuose, atitrūksta nuo visuomenės. Todėl mes juos kas rytą nuvežame, o vakare parvežame iš modernus neįgaliųjų reabilitacijos centro. Taip šių jaunuolių tėvams sudarėme sąlygas dirbti“, – sakė N.Kovaliova. Pašnekovės teigimu, ir šiam projektui pasibaigus misijos pagelbėti neįgalių vaikų tėvams atsisakyti nežadama. Anot N.Kovaliovos, centras dės visas pastangas iš savivaldybės gauti lėšų jaunuoliams vežioti, kad jų tėvai už vos minimalų mokestį galėtų jiems patikėti savo atžalas darbo metu.

Turi įgyti įgūdžių

2004 m. veiklą pradėjusi maitinimo įstaiga „Mano guru“ iš karto turėjo tikslą padėti į socialinę atskirtį patekusiems žmonėms integruotis į visuomenę, darbo rinką. Pirmiausia ši Vilniaus miesto savivaldybės ir Priklausomybės ligų centro įkurta įstaiga dėmesį skyrė žmonėms, turintiems priklausomybę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų bei alkoholio. „Vėliau pamatėme, kad socialinę atskirtį jaučia ir išėję iš įkalinimo įstaigų, neturintys gyvenamosios vietos. Taigi aprėpėme visas grupes, neišskirdami ir neįgaliųjų ar turinčių psichinę negalią“, – sakė „Mano guru“ generalinė direktorė Reda Sutkuvienė. Pašnekovė pabrėžė, jog socialinę atskirtį patiriantiems asmenims reikia tinkamai pasiruošti, kad visuomenė juos priimtų ir nesmerktų dėl praeityje padarytų klaidų ar susiklosčiusių skaudžių aplinkybių. „Šie žmonės turi išmokti tam tikro elgesio, įgyti darbo įgūdžių, kurie padėtų jiems neišsiskirti iš visuomenės“, – sakė ji.

Savų lėšų nepakanka

„Mano guru“ per savo gyvavimo laikotarpį įvykdė keturis Europos socialinio fondo finansuojamus projektus ir šiuo metu vykdo penktąjį. Anot R.Sutkuvienės, nors organizacija norėtų būti savarankiška ir vykdyti savo misiją nuosavomis lėšomis, kol kas tai neįmanoma: „Vieni patys priimti į įstaigą ir apmokyti galėtume tik vieną kitą žmogų. O vykdydami projektą esame įtraukę iš viso daugiau kaip 300 žmonių. Juk norint integruoti socialiai atskirtą asmenį reikia mokymų ir specialistų, galinčių ugdyti jų motyvaciją ir gebėjimą išsilaikyti darbo rinkoje, pakeisti jų požiūrį.“

Šiuo metu pagal iki 2015 m. vykdomą projektą integruojami iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys, taip pat benamiai ir priklausomybe nuo alkoholio sergantys asmenys. Įstaigoje vedami iki 6 mėnesių trunkantys reintegracijos užsiėmimai, po kurių žmonės gali savarankiškai ieškotis darbo. „Mūsų tikslas suformuoti įgūdžius ir perduoti darbuotojus kitiems darbdaviams. Juk, pavyzdžiui, priklausomybės ligomis sergantys žmonės darbą susirasti gali greitai, tačiau dėl pasiruošimo stokos ilgai išlikti jame jiems nepavyksta. Nesėkmes lydi nusivylimai, klaidos ir taip grįžtama į ankstesnį gyvenimą“, – sakė R.Sutkuvienė.

Pašnekovė prisiminė ir prieš tai vykdytą itin pasisekusį projektą. Anot jos, rezultatai tuomet buvo stulbinami: per 90 proc. dalyvių po projekto įsidarbino, o vietoj numatytų 36 dalyvių į projektą pavyko įtraukti 51: „Vykdant šią programą mūsų darbuotojams buvo skiriamos ir stipendijos, ir gyvenamoji vieta, o tai labai svarbu bandant integruotis. Šiems žmonėms reikia parodyti, kad įmanoma gyventi savarankiškai. Be to, beveik visi mūsų įdarbinti socialinę atskirtį patiriantys žmonės turi problemų su antstoliais, kurie iš jų bando išreikalauti dideles pinigų sumas. Už darbą gaudami pinigų jie lengviau išgyvena siaubą dėl susiklosčiusios situacijos“, – sakė R.Sutkuvienė.

Įveikė žmonių nepasitikėjimą

R.Sutkuvienė apgailestavo, kad šiuo metu vykdomo projekto dalyviams „Mano guru“ negali pasiūlyti nei stipendijų, nei apgyvendinimo. Tokiais atvejais paskatinti žmones sunkiau, tačiau įmanoma, kaip patikino ji. Tiesiog psichologams ir socialiniams darbuotojams reikia įdėti daugiau pastangų. „Kai sunkiai psichologiškai sužalotus žmones pavyksta ištraukti iš praėjusio etapo, aplanko malonūs pojūčiai“, – tikino pašnekovė. Anot jos, taip pat malonu bene kasdien įstaigoje sulaukti buvusių darbuotojų, kurie ateina pasidalyti savo džiaugsmais ar liūdesiu, taip pat pabendrauti su tuo metu dirbančiais darbuotojais, artimais dėl bendrų ar panašių išgyvenimų.

Pašnekovė prisiminė, kad prieš įstaigai atveriant duris žiniasklaidoje atlikta apklausa privertė gerokai sunerimti. Gauti rezultatai parodė, kad idėją įdarbinti socialinę atskirtį patiriančius asmenis beveik 70 proc. įvertino neigiamai ir vos 20 proc. – teigiamai. „Tai mums kėlė didžiulį siaubą. Tačiau atvėrę duris sulaukėme lankytojų antplūdžio – jiems buvo smalsu. Apsilankę pas mus skeptikai pakeitė nuomonę. Juk tas žmogus, kuris nusprendžia atsisakyti ankstesnio žalingo gyvenimo ir deda didžiules pastangas tai padaryti, yra vertas pagarbos ir meilės. Todėl jam reikia ištiesti pagalbos ranką, o ne pasmerkti ir atstumti už tai, kad vakar jis buvo kitoks“, – kalbėjo R.Sukuvienė.

Nepilnamečius ruošia laisvei

Pastaruoju metu didelių pokyčių pajuto ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius- pataisos namai – šioje įstaigoje įgyvendintas projektas „Nepilnamečių nuteistųjų integracija į darbo rinką“, gyvenimui už pataisos namų sienų iš viso paruošęs 347 nuteistus nepilnamečius.

„Didesni šansai įsidarbinti ir turėti nuolatinį pajamų šaltinį kelia nuteistųjų savivertę, skatina jų savarankiškumą“, – sakė projekto vadovė Nijolė Globienė.Vykdant projektą nuteisti nepilnamečiai buvo mokomi komandinio darbo įgūdžių, suprasti savo minčių, elgesio bei emocijų ryšį, taip siekiant užkirsti kelią jų nusikalstamai veiklai ateityje. N.Globienės teigimu, konstruktyvios elgesio ir mąstymo strategijos buvo grindžiamos užsienio eksperto patirtimi. O pirmųjų rezultatų ilgai laukti nereikėjo: matyti, kad padidėjo nuteistųjų motyvacija, pasikeitė jų bendravimas bei požiūris. Išanalizavus darbo rinkos poreikius, galimybes įsidarbinti ir nuteistųjų išsilavinimą, buvo vykdomi ir profesiniai mokymai. Įgyvendinant projektą apdailininko mokymus baigė bei apdailininko kompetencijos pažymėjimus gavo 60 nepilnamečių, tiek pat nepilnamečių išmoko ir virėjo profesijos.

Pašnekovės manymu, šių profesijų įgūdžių turintiems į laisvę išėjusiems nepilnamečiams nebus sunku konkuruoti darbo rinkoje, net ir tuose rajonuose, kuriuose aukštas nedarbo lygis. Be to, siekiant palengvinti nuteistųjų integraciją į darbo rinką, organizuoti ir kompiuterinio raštingumo mokymai, kuriuose dalyvavo 195 nuteistieji, 115 iš jų dar dalyvavo ir ECDL (7 modulių) programos mokymuose.

Specialų leidinį „Socialinis spektras“ skaitykite čia.


Šiame straipsnyje: Socialinis spektras

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių