Graikijos siūlymas surengti referendumą sudrebino euro zoną

Pakako kelių Graikijos premjero žodžių, kad subyrėtų Europos lyderių pastangos įtikinti pasaulį, jog jų planas išgelbėti eurą žymės posūkio tašką Senojo žemyno skolų krizėje ir apsaugos nuo nuosmukio pasaulinę ekonomiką.

Sumaištis, kuris kilo Graikijos vyriausybės vadovui Georgui Papandrėjui pasiūlius surengti referendumą dėl jo šalies dalyvavimo įgyvendinant šį susitarimą, atskleidė Europos plano trapumą ir pasitikėjimo stygių rinkose.

Vienas aukštas Europos Sąjungos (ES) pareigūnas perspėjo, kad Atėnams gali būti leista bankrutuoti, jeigu būtų nuspręsta surengti tokį balsavimą, o ekspertai mano, kad platesnė euro zonos sutartis, kuri, kaip tikimasi, gali padėti apsaugoti didesnes šalis, tokias kaip Italija, gali žlugti.

Galiausiai Graikija gali išstoti iš euro zonos, sukeldama didžiulę finansinę sumaištį ir pastūmėdama pasaulio ekonomiką atgal į recesiją.
Šių perspektyvų gali pakakti, kad referendumas Graikijoje nebūtų surengtas -

G.Papandrėjo vyriausybė gali žlugti dar prieš priimant šį pasiūlymą, netekusi didelės dalies palaikymo valdančiojoje partijoje.

Po septynias valandas užsitęsusio ministrų kabineto susitikimo G.Papandrėjo vyriausybės nariai pareiškė „visiškai palaikantys“ jo pasiūlymą dėl referendumo ir sakė, kad šis balsavimas turėtų būti surengtas „kiek įmanoma greičiau“, vyriausybės atstovas Elijas Mosialas sakė trečiadienio rytą.

Tačiau parlamentas penktadienį taip pat balsuos dėl pasitikėjimo G.Papandrėjo vyriausybe.

Graikijos premjeras trečiadienį buvo pakviestas dalyvauti neeiliniame pasitarime dėl euro zonos skolų krizės, kurį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel organizuoja Prancūzijos Rivjeros kurorte Kanuose, likus parai iki ten pat vyksiančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo.

Pasiūlymas dėl referendumo padidino spaudimą jau ir šiaip braškančiai sutarčiai, į kurią įtariai žvelgia rinkos, norinčios sužinoti daugiau detalių.

Europos lyderiai praeitą ketvirtadienį susitarė paskolinti Graikijai dar 100 mlrd. eurų, o privatūs investuotojai sutiko nurašyti 50 proc. šios šalies skolų. Pagal šį platesnį planą Europos bankai įpareigojami padidinti savo kapitalą, kad atlaikytų nuostolius dėl pusės Graikijos obligacijų praradimo, taip pat nuspręsta didinti finansinio gelbėjimo fondą, siekiant užtikrinti apsaugą kitoms euro zonos šalims.

Tačiau iki šiol nežinomi atsakymai į kai kuriuos esminius klausimus. Ar pakaks bankų "savanoriško" skolų nurašymo? Kaip veiks finansinio gelbėjimo fondo pajėgumų didinimo mechanizmas? Ar bankai atsisakys didinti savo kapitalą ir nuspręs apsaugoti savo finansus mažiau skolindami bei tokiu būdu lėtindami ekonomikos atsigavimą? Ar nubraukus 50 proc. skolų Graikijos našta išliks per didelė, kad šalis galėtų jas grąžinti?
Dabar pasiūlymas dėl referendumo šį neaiškumą dar labiau padidino.

 

Pasiūlymas surengti referendumą taip pat kelia abejonių, ar Graikija pasiryžusi įgyvendinti jos finansinio gelbėjimo plane numatytas priemones. Dėl šio plano turės balsuoti parlamentas, tačiau sieti jo likimą su žmonių nuomone Graikijoje, kurioje pastaruosius metus stiprėjo protestai, tikriausiai būtų pernelyg drąsus politinis žingsnis.

G.Papandreou tikisi užsitikrinti tvirtą mandatą, artimiausiais metais įgyvendinant griežtas diržų veržimo priemones. Tačiau netikrumas, kurį sukėlė premjero pasiūlymas, taip pat faktas, jog toks balsavimas galėtų būti surengtas tik po kelių mėnesių, grasina nuskandinti Europos susitarimą, graikams nespėjus dėl jo balsuoti.

Euro zonos finansų ministrų susitikimų pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris pareiškė, kad Graikija gali tolesnių jai skirtos paskolos dalių, kurias kurios turėjo būti pradėtos mokėti artimiausiomis savaitėmis, jeigu Atėnai nuspręs rengti referendumą.

Atėnams iki lapkričio vidurio pristigs pinigų mokėti pensijoms ir atlyginimams, o su savo kreditoriais jie privalo atsiskaityti gruodį. Jeigu Graikija nesugebėtų to padaryti, jai gali būti paskelbtas bankrotas, kuris sukeltų sunkių pasekmių akcijų ir obligacijų biržoms.

Tokiu atveju rinkos smuktų, o Europos bankai patirtų nuostolių, todėl verslui taptų sunkiau skolintis, o tai padidintų žalą ekonomikai. Europos šalių vyriausybėms, įmonėms ir namų ūkiams skolintis taptų brangiau, todėl pablogėtų jų finansinės galimybės, baiminantis naujų galimų bankrotų.
Taip pat nukentėtų bankai ir finansinės institucijos kitose šalyse.

JAV brokerių įmonė "MF Global Holdings" pasiprašė draudimo nuo bankroto, kai susilpnėjo rinkų pasitikėjimas jos didelėmis investicijomis į Europos šalių obligacijas.
JAV prezidentas Barackas Obama ir kiti G-20 lyderiai ragino Europą susitarti dėl savo skolų krizės sprendimo iki ketvirtadienį prasidėsiančio Didžiojo Dvidešimtuko viršūnių susitikimo Kanuose, kad ši krizė nesutrikdytų pasaulio ekonomikos atsigavimo.

Jeigu Graikija bankrutuotų, jos bankai tikriausiai žlugtų, nes jie yra įsigiję daug vyriausybės obligacijų. Bankus tikriausiai tektų nacionalizuoti, o nebegalėdami skolintis Atėnai negalėtų greitai subalansuoti savo biudžeto, imdamiesi dar labiau drastiškų taupymo priemonių.

Tokiu atveju Graikija gali nuspręsti atsisakyti euro ir susigrąžintų drachmą, kuri butų devalvuota apie 50 proc., tokiu būdu pagerinant eksporto konkurencingumą.
„Bendrijos kantrybė dėl Graikijos, regis, baigiasi, - savo apžvalgoje rašo Vokietijos banko “Commerzbank„ ekonomistas Christophas Weilis. - Tokioje padėtyje esama realios rizikos, kad TVF ir euro zonos šalys nutrauks pagalbos išmokas.“

Jeigu žlugtų Graikijos bankai, „tikėtina, kad šalis nuspręstų pasitraukti iš Europos valiutų unijos, nes tokiu būtų atgautų galimybę vykdyti monetarinę ir biudžeto politiką - bent jau trumpajame laikotarpyje“, pridūrė analitikas.

Ištisus mėnesius galintis užsitęsti netikrumas dėl referendumo, kuris galėtų būti surengtas ateinančių metų pradžioje, susilpnintų didesnių ekonomikų, tokių kaip Italijos, stabilumą, o jų finansinis gelbėjimas kainuotų per brangiai.


Šiame straipsnyje: Graikijaeuro zona

NAUJAUSI KOMENTARAI

Atsibodo

Atsibodo portretas
Mestų tą Graikiją per tvorą, ar ilgai dar žais...

apgaule

apgaule portretas
Tos salys kurios gyvena pagal pajamas tai skursta,o kurios gyveno kaip nori tai iki siol klestejo.

Burokas

Burokas portretas
Graikai gyvena vidutiniskai du kartus geriau negu lietuviai ir keturis kartus geriau nei rusai
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    26
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    6
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    5
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių