- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas žada, kad jeigu daugiabučių atnaujinimo lėšų kaupimo tvarkai neras Vyriausybėje ir Seime, prie jo negrįš.
"Mes siekiame, kad gyventojams raštu būtų pateikiama informacija, kur bus naudojamos lėšos iš kaupiamojo mokesčio fondo. Dabar šis klausimas keliauja į Vyriausybę, jei ji patvirtins, atsidurs Seime. Jei nepavyks, vargu ar prie jo grįšiu", interviu "Verslo žinioms" sakė G.Kazlauskas.
Anot jo, lėšos daugiabučių kaupimui nėra naujovė - jų kaupimo nuostata įrašyta Civiliniame kodekse, tačiau išsamesnių teisės aktų, kaip kaupimas turėtų vykti, nėra.
Dabar Lietuvoje apie 10 proc. namų renka tas lėšas šiam tikslui.
Ministras tikisi, kad su europiniais pinigais pradėta daugiabučių renovavimo programa įsibėgės, nors ir prasideda sunkiai.
"Renovacija visose šalyse sunkiai prasideda. Tikiuosi, kad Lietuvoje ji vis dėlto įsibėgės. Nuo 2004 metų, kai buvo patvirtinta programa, per 15 metų turi būti renovuota 24 tūkst. namų. Tačiau jokiame dokumente nėra parašyta, kiek namų kasmet turi būti renovuota. Tokiu atveju iš kur tie nepamatuoti lūkesčiai?", - sakė jis.
Anot G.Kazlausko, dirbama pagal naują Europoje finansinį modelį.
"Bankams ši sritis taip pat nauja, iš pradžių buvo planų, kad bankai prisidės 20 proc. savų lėšų. Tačiau taip nėra, jie tik skirsto pinigus už 3 proc. metinių palūkanų", - sakė aplinkos ministras.
Jo teigimu, 2009 metais buvo sakoma, kad daugiabučių renovavimo programa yra ekonomikos skatinimo priemonė.
"Norint, kad renovacija skatintų ekonomiką, reikėjo priiminėti kitokius sprendimus. Jei yra noras, kad pinigai būtų greitai išleidžiami, apie demokratiją nėra ko kalbėti. Leisti tuos pinigus buvo galima dvejopai: turtinga valstybė gali renovuoti pastatus ir iš žmonių už tai nieko neprašyti, kitas būdas - renovuoti visiems ir po to pateikti žmonėms dešimtmečio sąskaitas. Tačiau politinis sprendimas buvo atsiklausti žmonių, o jei toks sprendimas - akivaizdu, kad pirmaisiais metais tų tūkstančių negalėjo būti", - teigė aplinkos ministras.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas žada, kad jeigu daugiabučių atnaujinimo lėšų kaupimo tvarkai neras Vyriausybėje ir Seime, prie jo negrįš.
"Mes siekiame, kad gyventojams raštu būtų pateikiama informacija, kur bus naudojamos lėšos iš kaupiamojo mokesčio fondo. Dabar šis klausimas keliauja į Vyriausybę, jei ji patvirtins, atsidurs Seime. Jei nepavyks, vargu ar prie jo grįšiu", interviu "Verslo žinioms" sakė G.Kazlauskas.
Anot jo, lėšos daugiabučių kaupimui nėra naujovė - jų kaupimo nuostata įrašyta Civiliniame kodekse, tačiau išsamesnių teisės aktų, kaip kaupimas turėtų vykti, nėra.
Dabar Lietuvoje apie 10 proc. namų renka tas lėšas šiam tikslui.
Ministras tikisi, kad su europiniais pinigais pradėta daugiabučių renovavimo programa įsibėgės, nors ir prasideda sunkiai.
"Renovacija visose šalyse sunkiai prasideda. Tikiuosi, kad Lietuvoje ji vis dėlto įsibėgės. Nuo 2004 metų, kai buvo patvirtinta programa, per 15 metų turi būti renovuota 24 tūkst. namų. Tačiau jokiame dokumente nėra parašyta, kiek namų kasmet turi būti renovuota. Tokiu atveju iš kur tie nepamatuoti lūkesčiai?", - sakė jis.
Anot G.Kazlausko, dirbama pagal naują Europoje finansinį modelį.
"Bankams ši sritis taip pat nauja, iš pradžių buvo planų, kad bankai prisidės 20 proc. savų lėšų. Tačiau taip nėra, jie tik skirsto pinigus už 3 proc. metinių palūkanų", - sakė aplinkos ministras.
Jo teigimu, 2009 metais buvo sakoma, kad daugiabučių renovavimo programa yra ekonomikos skatinimo priemonė.
"Norint, kad renovacija skatintų ekonomiką, reikėjo priiminėti kitokius sprendimus. Jei yra noras, kad pinigai būtų greitai išleidžiami, apie demokratiją nėra ko kalbėti. Leisti tuos pinigus buvo galima dvejopai: turtinga valstybė gali renovuoti pastatus ir iš žmonių už tai nieko neprašyti, kitas būdas - renovuoti visiems ir po to pateikti žmonėms dešimtmečio sąskaitas. Tačiau politinis sprendimas buvo atsiklausti žmonių, o jei toks sprendimas - akivaizdu, kad pirmaisiais metais tų tūkstančių negalėjo būti", - teigė aplinkos ministras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus4
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...