Ginčai dėl Farmacijos įstatymo: teisybė per vidurį?

Kitą savaitę Seimas imsis Farmacijos įstatymo - juo ketinama apriboti nekompensuojamų receptinių vaistų antkainius. Toks sprendimas sulaukia skirtingų vertinimų.

Skirtingi argumentai

Tokio sprendimo šalininkai sako, kad vaistų pardavėjai kainas išpūtę didžiuliais antkainiais. Priešininkai tvirtina, jog vaistai į Lietuvos rinką patenka didesnėmis kainomis nei į kitas šalis.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas teigia: teisybė per vidurį, o sumažinti kainas įmanoma nebūtinai ribojant antkainius.

Vyriausybė spalio pabaigoje pritarė iniciatyvai reguliuoti nekompensuojamų receptinių vaistų antkainius ir tai numatančius Farmacijos įstatymo pakeitimus pateikė svarstyti Seimui. Parlamentas įstatymo turėtų imtis kitą savaitę.  

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, palyginus daugiausiai parduodamų nekompensuojamų receptinių vaistų mažmenines kainas (be PVM), paaiškėjo, kad daugumos šių vaistų kainos Lietuvoje yra beveik 45 proc. didesnės nei tose šalyse, kur antkainiai ribojami.

Šiuo metu Lietuva yra viena iš šešių Europos Sąjungos valstybių, kuriose vaistų kainos nereguliuojamos.  

Tyrimas: Estijoje vaistai - pigesni

Etinių farmacijos kompanijų asociacija (EFKA) ketvirtadienį pranešė, jog jos atliktas naujausias tyrimas rodo, kad vaistai Lietuvoje gerokai brangesni nei galėtų būti. Esą būtent dėl vaistų pardavėjų nustatomų antkainių pas mus dauguma tų pačių vaistų yra maždaug 15 proc. brangesni nei Estijoje.

„Savo tyrime lyginome dažniausiai parduodamus receptinius nekompensuojamus vaistus, ir lyginome būtent tuos vaistus, kurie iš vaistų gamintojų tiekėjams patenka ta pačia kaina.

Paaiškėjo, kad Estijoje būtent dėl antkainių (Estijoje jie yra ribojami) vaistai vaistinėse yra gerokai pigesni. Taip pat nustatėme, kad Estijoje 6 atvejais iš 10 kaina vaistinėje yra mažesnė negu mūsų didmenininkų pateikiama kaina.

Vadinasi, būtent prekybininkai yra kalti dėl to, kad šios grupės vaistai Lietuvoje yra brangesni“, - Lietuvos radijo laidai „Ryto garsai“ tvirtino Etinių farmacijos kompanijų asociacijos direktorė Jolanta Dičkutė.

Ekonomistai teigia, kad jei kainos nereguliuojamos, pati rinka įgalina jas sumažinti. Tad kodėl taip nėra Lietuvoje?   

„Mūsų nuomone, Lietuvoje farmacijos rinka nėra reguliuojama visiškai laisvai, nes didmenininkai turi savo vaistinių tinklus, ir būtent dėl šios priežasties konkurencija yra iškreipta“, - tvirtina J. Dičkutė.  

Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius taip pat tvirtina, kad receptinių nekompensuojamų vaistų kainos yra nepagrįstai aukštos.

„Paprasčiausias pavyzdys: kai mes perkame tą patį vaistą su kompensuojamu receptu, kur antkainiai yra reguliuojami, jis yra gerokai pigesnis negu kai jį perkame su nekompensuojamu receptu“, - sako M. Marcinkevičius.

R. Šimašius: kainos bus tos pačios  

Vyriausybė sprendimą riboti vaistų antkainius priėmė nevienbalsiai. Liberalų sąjūdžio deleguoti ministrai, tarp jų ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius, balsavo prieš.

„Pagrindinis motyvas - mes manome, kad tyrimai, kurie čia buvo cituoti, yra tokio taškinio pobūdžio, ne viską apimantys. Pašnekovai necitavo kitų tyrimų. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje vaistų kainos yra vidutiniškai 40 proc. mažesnės negu ES vidurkis.

Beje, tose šalyse, kur kainos dar mažesnės, tarkime, Lenkijoje, receptinių nekompensuojamų vaistų kainos irgi yra nereguliuojamos“, - sako Remigijus Šimašius.

„Taip pat turint omenyje duomenis, kuriuos minėjo EFKA vadovė, kad Estijoje mažmeninėje prekyboje vaistų kainos yra mažesnės negu didmeninės kainos Lietuvoje, kyla klausimas, kokia kaina vaistai patenka į Lietuvos rinką?“ - priduria ministras.

Jo teigimu, yra atskirų pavyzdžių, kai tas pats vaistas į Lietuvos rinką patenka beveik du kartus brangesnis negu į kitas rinkas: „Kyla klausimas, kur tikrosios kainų augimo priežastys?“

R. Šimašius teigia manąs, jog EFKA neatsitiktinai palaiko šį įstatymo projektą ir visokeriopai jį stumia.  

„Manau, kad tai bus naudinga būtent šitoms kompanijoms, nes tai leis užsienio etinių vaistų gamintojams gauti didesnę kainos dalį. Lietuvos didmenininkai ir mažmenininkai bus priversti turėti mažesnius antkainius, bet vaistai į Lietuvos rinką galės būti parduodami brangesni.

Tai reiškia, kad iš esmės kaina bus ta pati, tiesiog pelnas susidarys ne Lietuvoje, bet Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse, kur yra vaistų gamintojai“, - įsitikinęs R. Šimašius.

Dėl brangimo kaltina PVM ir gamintojus

„Ryto garsai“ į pokalbį kvietė ir pačius vaistų pardavėjus, tačiau šie kalbėtis nesutiko.  

Praėjusią savaitę Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ir Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos išplatintame pranešime buvo teigiama, jog vaistų kainos išaugo, kai nekompensuojamiems vaistams PVM mokestis buvo padidintas nuo 5 proc. iki 21 proc., nors kitos ES valstybės jo nedidino.

Pranešime taip pat tvirtinama, jog užsienio vaistų gamintojai Lietuvai kai kuriuos vaistus parduoda brangiau nei kitoms šalims.

„Neseniai transliuotame televizijos reportaže Ukrainos premjerė Julija Timošenko teigė, kad antivirusinį vaistą nuo gripo „Tamiflu“ Ukraina įsigijo už 20 litų, o Lietuvai šių vaistų gamintojas „Roche“ vaistą parduoda už 70 Lt.  

Užsienio farmacijos kompanijų Lietuvai parduodamų daugelio populiariausių nekompensuojamų receptinių vaistų kainos per paskutinius metus kilo. Nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. spalio vaistų gamintojai brangino 31 proc. labiausiai vartojamų nekompensuojamų receptinių vaistų, atpigo tik 3,5 proc. vaistų“, - teigia vaistų pardavėjai.

A. Matulas: informacija prieštaringa

Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, kad teisybė kažkur per vidurį. 

„Mūsų komitetas yra sukaupęs labai daug informacijos, ir informacija, kurią pateikia gamintojai ir kurią pateikia farmacininkai, yra šiek tiek prieštaringa.

Yra pakankamai duomenų, kad nemažos dalies įvežamų vaistų gamintojų (nustatyta) kaina yra pernelyg didelė, lyginant su kitomis šalimis, ir kad kaina per paskutinius metus yra gerokai sukelta didmenininkų.

Jeigu per paskutinius trejus metus mažmeninė kaina praktiškai nekito, netgi pamažėjo puse procento, tai didmenininkai tą kainą sukėlė“, - sako A. Matulas.

Jo teigimu, tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Vyriausybė, tiek pats komitetas rodo didžiulį ryžtą sumažinti kainas, tačiau priemonė tam - nebūtinai antkainių ribojimas.

Anot A. Matulo, sprendžiant įvesti antkainių ribojimą ar ne, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje yra labai didelis šeimos gydytojų ambulatorijų tinklas ir antkainių reguliavimas pirmiausiai keltų grėsmę mažoms vaistinėms.

„Jų apyvarta - maža, ir jos taiko didesnį antkainį tam, kad su maža apyvarta išsilaikytų. Jeigu būtų įvestas maksimalus antkainis, tai jis pirmiausia keltų grėsmę mažoms vaistinėms.

Ar mes to norime? Kokia prasmė būtų išlaikyti šeimos gydytoją gyvenvietėje, miestelyje, jeigu žmogus, gavęs receptą, negalės vaisto nusipirkti ir turės važiuoti 15-20 km į centrą. Tad reikės įvertinti ir šitas aplinkybes, bet manau, kad sprendimą rasime“, - sako A. Matulas.

Pasak Seimo Sveikatos komiteto reikalų komiteto vadovo, ministerijos parengtame vaistų kainų mažinimo plane yra dar daug kitų priemonių, kurios leistų sumažinti kainas.  

„Galiu užtikrinti, kad vaistų kainos Lietuvoje mažės - kai kurių jau nuo Naujųjų metų“, - žada A. Matulas.