- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamento paskelbto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvos BVP ūgtelėjo 6,9 proc. Tai iš esmės atitiko optimistiškiausiai nusiteikusių institucijų ir ekonomistų prognozes.
Galima pasidžiaugti, kad šių metų pradžioje buvo įtvirtintos teigiamos makroekonominės tendencijos, kurios ėmė ryškėti antrąjį 2010 m. pusmetį ir ypač ketvirtąjį ketvirtį. Kol kas verslo veiklos ir lūkesčių nežaboja nei Japonijos katastrofos pasekmės, nei kylančios pasaulinės naftos ir kitų žaliavų kainos, nei pasigirstančios naujos vietos politikų mokesčių iniciatyvos, skelbia SEB banko analitikai.
Išskirtinis pirmojo šių metų ketvirčio bruožas – įspūdingi mažmeninės prekybos rodikliai. Mažmeninės prekybos apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis 2011 m. kovo mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., padidėjo 20,5 proc. Ar jau turime pagrindo kalbėti, kad šalies ūkis tvirtai stojasi ant abiejų – eksporto ir vidaus rinkos – kojų?
SEB banko analitikų nuomone, šitaip teigti būtų pernelyg ankstyva. Eliminavus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo tik 4,1 proc., o įmonių, parduodančių maisto prekes, apyvarta net smuktelėjo 1,5 proc. Importo struktūra taip pat rodo, kad labiausiai atkuto investicinių ir tarpinio vartojimo (pusfabrikačių) įvežimas, tuo tarpu galutinio vartojimo prekių importas smarkiai atsiliko. Tuo stebėtis nederėtų – pirmaisiais šių metų mėnesiais Lietuvos gyventojai daugiau galvojo apie šildymo sąskaitas, o ne pirkinių planus. Artimiausius keletą mėnesių šildymo išlaidomis rūpintis nebereikės, todėl bent jau namų ūkių lūkesčiai tikrai pagerės.
Kur kas santūriau tenka kalbėti apie žmonių pajamų didėjimo perspektyvą. Ekonomistai vieningi – anot jų, 2011 m. vidutinis bruto darbo užmokestis išaugs 3–4 proc. Kita vertus, prognozuojama ir maždaug tokio paties dydžio infliacija, t. y. realus darbo užmokestis pasmerktas tūpčioti vietoje. Todėl vidaus vartojimo atsigavimo viltis reikėtų sieti ne tiek su sparčiu vidutinio darbo užmokesčio augimu, kiek su naujų darbo vietų kūrimu ir bedarbių grįžimu į darbo rinką, aktyvesniu kreditavimu ir jau minėtais lūkesčiais. Optimistiškesni lūkesčiai pamažu išsklaidys masinį taupymo „juodai dienai“ reiškinį, kuris lėmė gyventojų indėlių bankuose didėjimą krizės metais ir vertė kraipyti galvas įvairius komentuotojus.
Kita sudėtinė BVP dalis – vidaus investicijos – tiek šiemet, tiek kitąmet yra tiesiog „pasmerkta“ didėti. Daugelis įmonių ištraukia iš stalčių investicijų projektus, tačiau toli gražu ne visos imasi juos įgyvendinti jau dabar. Vieni verslininkai baiminasi, kad ekonomikos atsigavimas bus trapus ir trumpalaikis, kiti gi dar ne visiškai parengė patikimas finansavimo schemas.
Šiandien ant rankų nešiojamo eksporto reikšmės nereikėtų pervertinti. Eksportas gali išjudinti BVP iš mirties taško, tačiau jis negali vienas tempti ekonominio vežimo keletą metų iš eilės. Artimiausioje ateityje metinio eksporto augimo statistika ims blankti dėl techninių priežasčių, kadangi lyginsime jo rodiklius nebe su „dugno“, o laipsniško kilimo laikotarpiu – praėjusių metų antruoju ir trečiuoju ketvirčiais. Be to, aktyvėjant prekių ir paslaugų importui, grynasis eksportas (užsienio prekybos balansas, iš eksporto atėmus importą) taps neigiamu BVP kilimo veiksniu. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu eksportuojančioms įmonėms bus nelengva susidoroti su didėjančiomis energetinių išteklių kainomis, ypač kai jas lemia asimetriniai (t. y. tik Lietuvai aktualūs) veiksniai, pvz., brangesnės nei kitose šalyse gamtinės dujos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...