„Gazprom” iš Lietuvos siekia gauti 342 mln. litų kompensaciją (papildyta)

Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) valdantis Rusijos koncernas "Gazprom" iš Lietuvos pareikalavo 342 mln. litų kompensacijos. Energetikos ministerija atsakymą žada suregzti per mėnesį.

Didžiuliai nuostoliai

Vakar šalies premjerą Andrių Kubilių pasiekė Rusijos dujų koncerno "Gazprom" laiškas, kuriame dėstoma, kad dėl neįvykdytų Lietuvos įsipareigojimų, duotų privatizuojant KTE, ji per šešetą metų atnešė 342 mln. litų nuostolių.

2003 m. įsigijusi KTE, "Gazprom" elektrinės pirkimo-pardavimo sutartyje įsipareigojo penketą metų nekeisti šilumos kainų, o nuo 2008 m. jas apskaičiuoti remdamasi naftos kainų indeksu Europoje. Vis dėlto nuo 2008 m., dėl Seimo priimto įstatymo pasikeitus teisiniam reguliavimui, elektrinės gaminamos šilumos kainą nustatinėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.

"Gazprom" tikina, kad savo įsipareigojimą įvykdė, ir siūlo Vyriausybei ginčą išspręsti be tarptautinio arbitražo įsikišimo.

Žalos apskaičiavimo metodika

Įdomu tai, kad Rusijos koncernas nori, jog būtų kompensuoti KTE patirti nuostoliai ne nuo 2008 m., kai pasikeitė įstatymas, o nuo pat elektrinės įsigijimo pradžios.

Kaip naujienų agentūrai BNS teigė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis, eletkrinės nuostoliai dėl nedidinto tarifo kaupėsi nuo 2003 m., juos kompensuoti tikėtasi nuo 2008 m.
"KTE ir "Kauno energija" buvo susitarusi, kad penkerius metus tarifas nesikeis, o po to bus skaičiuojamas pagal formulę. Kadangi nuo 2008 m. buvo pakeistas įstatymas, "Gazprom" prarado daug pinigų, nes penkerius metus nekeitė tarifo", - sakė A.Pranculis.

Pasak jo, nuostoliai skaičiuojami pagal tai, koks buvo skirtumas tarp "Gazprom" elektrinei tiekiamų dujų kainų ir jų kainų rinkoje.

Beje, "Gazprom" gali prašyti ne tik atlyginti žalą, bet ir skaičiuoti šilumos kainas pagal 2003 m. sutartyje numatytą formulę, pagal kurią jos būtų 50 proc. didesnės negu yra dabar.

Atsakymą pateiks per mėnesį

Nei premjeras A.Kubilius, nei Energetikos ministerija kol kas "Gazprom" pretenzijų pagrįstumo nekomentuoja. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, Vyriausybė į jas taip pat laišku ruošiasi atsakyti maždaug per mėnesį.

Ministro pirmininko spaudos tarnyba vakar išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad "Gazprom" pretenzijos dėl tariamos žalos atlyginimo yra teisinis ginčas tarp "Kauno energijos" ir KTE, kurią valdo "Gazprom", o valstybė yra trečioji šalis.

"Sutartis tarp "Kauno energijos" ir KTE nereiškia, kad valstybė neturi teisės reguliuoti energijos ir šilumos kainų ir leisti atitinkamus įstatymus", - pranešime cituojamas A.Kubilius.
Kauno meras Andrius Kupčinskas mano, kad "Gazprom" pretenzija gali būti atsakas į neseniai priimtą koncernui nepalankų teismo sprendimą dėl neįvykdytų investicijų į KTE.

"Jis ("Gazprom", - red. past.) užsimena apie galimai patirtą nuostolį, na, o mes tuo metu akcentuojame, ir iš miesto savivaldybės, ir iš "Kauno energijos" pusės, kad yra neįvykdytos žadėtos investicijos į Kauno termofikacijos elektrinę - beveik 400 mln. litų", - sakė A.Kupčinskas.

Vilniaus komercinis arbitražo teismas yra paselbęs, kad KTE turi "Kauno energijai" sumokėti 5,4 mln. litų kompensaciją už investicinių įsipareigojimų nevykdymą. Iš "Kauno energijos" nusipirkęs KTE, "Gazprom" už elektrinę sumokėjo 116,5 mln. litų ir įsipareigojo į ją investuoti dar 400 mln. litų.

Ginčas - sudėtingas

Advokatų kontoros "Devyžis ir partneriai Will" advokatas Paulius Docka (nuotr.) neskuba daryti išvadų, tačiau pažymi, kad "Gazprom" tikriausiai ruošiasi kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo arbitražo teismą (ICSID). Jeigu taip nutiktų, ginčo nagrinėjimas bus labai sudėtingas abiems pusėms, nes su ginčo objektu susijusi ir viešoji, ir privatinė teisė.

"Santykis daugialypis, t.y. tarp "Gazprom" ir Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) pardavėjo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tarp "Gazprom" valdomos KTE ir bendrovės "Kauno energijos" yra susiklostę kiti civiliniai teisiniai santykiai, o šiuos civilinius santykius koreguoja viešoji teisė - naujai atsiradęs valstybinis kainų reguliavimas", - dienraščiui sakė P.Docka.

"Situaciją arbitražo teismas vertins kompleksiškai ir "Gazprom" arbitraže turės įrodyti, kad elgėsi kaip sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, kad elgėsi kaip protingas verslininkas ir tinkamai nagrinėjo bei įvertino ateities rizikas, ar galėjo numatyti kainų reguliavimo atsiradimą, ar šis reguliavimo atsiradimas buvo pagrindinis žalos atsiradimo faktorius, ar "Gazprom" galėjo savarankiškai išvengti žalos atsiradimo", - aiškino P.Docka.

Beje, advokatui šiek tiek nuostabą kelia tai, kad "Gazprom" ar jo valdoma KTE nesugebėjo tiesiogiai susitarti su "Kauno energija" ar Kauno miesto savivaldybe dėl tarpusavio sutarčių pakeitimo pasikeitus esminėms aplinkybėms. Toks abiejų šalių nelankstumas vienai iš jų gali kainuoti labai brangiai.

Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) valdantis Rusijos koncernas "Gazprom" iš Lietuvos pareikalavo 342 mln. litų kompensacijos. Energetikos ministerija atsakymą žada suregzti per mėnesį.

Didžiuliai nuostoliai

Vakar šalies premjerą Andrių Kubilių pasiekė Rusijos dujų koncerno "Gazprom" laiškas, kuriame dėstoma, kad dėl neįvykdytų Lietuvos įsipareigojimų, duotų privatizuojant KTE, ji per šešetą metų atnešė 342 mln. litų nuostolių.

2003 m. įsigijusi KTE, "Gazprom" elektrinės pirkimo-pardavimo sutartyje įsipareigojo penketą metų nekeisti šilumos kainų, o nuo 2008 m. jas apskaičiuoti remdamasi naftos kainų indeksu Europoje. Vis dėlto nuo 2008 m., dėl Seimo priimto įstatymo pasikeitus teisiniam reguliavimui, elektrinės gaminamos šilumos kainą nustatinėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.

"Gazprom" tikina, kad savo įsipareigojimą įvykdė, ir siūlo Vyriausybei ginčą išspręsti be tarptautinio arbitražo įsikišimo.

Žalos apskaičiavimo metodika

Įdomu tai, kad Rusijos koncernas nori, jog būtų kompensuoti KTE patirti nuostoliai ne nuo 2008 m., kai pasikeitė įstatymas, o nuo pat elektrinės įsigijimo pradžios.

Kaip naujienų agentūrai BNS teigė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis, eletkrinės nuostoliai dėl nedidinto tarifo kaupėsi nuo 2003 m., juos kompensuoti tikėtasi nuo 2008 m.
"KTE ir "Kauno energija" buvo susitarusi, kad penkerius metus tarifas nesikeis, o po to bus skaičiuojamas pagal formulę. Kadangi nuo 2008 m. buvo pakeistas įstatymas, "Gazprom" prarado daug pinigų, nes penkerius metus nekeitė tarifo", - sakė A.Pranculis.

Pasak jo, nuostoliai skaičiuojami pagal tai, koks buvo skirtumas tarp "Gazprom" elektrinei tiekiamų dujų kainų ir jų kainų rinkoje.

Beje, "Gazprom" gali prašyti ne tik atlyginti žalą, bet ir skaičiuoti šilumos kainas pagal 2003 m. sutartyje numatytą formulę, pagal kurią jos būtų 50 proc. didesnės negu yra dabar.

Atsakymą pateiks per mėnesį

Nei premjeras A.Kubilius, nei Energetikos ministerija kol kas "Gazprom" pretenzijų pagrįstumo nekomentuoja. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, Vyriausybė į jas taip pat laišku ruošiasi atsakyti maždaug per mėnesį.

Ministro pirmininko spaudos tarnyba vakar išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad "Gazprom" pretenzijos dėl tariamos žalos atlyginimo yra teisinis ginčas tarp "Kauno energijos" ir KTE, kurią valdo "Gazprom", o valstybė yra trečioji šalis.

"Sutartis tarp "Kauno energijos" ir KTE nereiškia, kad valstybė neturi teisės reguliuoti energijos ir šilumos kainų ir leisti atitinkamus įstatymus", - pranešime cituojamas A.Kubilius.
Kauno meras Andrius Kupčinskas mano, kad "Gazprom" pretenzija gali būti atsakas į neseniai priimtą koncernui nepalankų teismo sprendimą dėl neįvykdytų investicijų į KTE.

"Jis ("Gazprom", - red. past.) užsimena apie galimai patirtą nuostolį, na, o mes tuo metu akcentuojame, ir iš miesto savivaldybės, ir iš "Kauno energijos" pusės, kad yra neįvykdytos žadėtos investicijos į Kauno termofikacijos elektrinę - beveik 400 mln. litų", - sakė A.Kupčinskas.

Vilniaus komercinis arbitražo teismas yra paselbęs, kad KTE turi "Kauno energijai" sumokėti 5,4 mln. litų kompensaciją už investicinių įsipareigojimų nevykdymą. Iš "Kauno energijos" nusipirkęs KTE, "Gazprom" už elektrinę sumokėjo 116,5 mln. litų ir įsipareigojo į ją investuoti dar 400 mln. litų.

Ginčas - sudėtingas

Advokatų kontoros "Devyžis ir partneriai Will" advokatas Paulius Docka (nuotr.) neskuba daryti išvadų, tačiau pažymi, kad "Gazprom" tikriausiai ruošiasi kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo arbitražo teismą (ICSID). Jeigu taip nutiktų, ginčo nagrinėjimas bus labai sudėtingas abiems pusėms, nes su ginčo objektu susijusi ir viešoji, ir privatinė teisė.

"Santykis daugialypis, t.y. tarp "Gazprom" ir Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) pardavėjo yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tarp "Gazprom" valdomos KTE ir bendrovės "Kauno energijos" yra susiklostę kiti civiliniai teisiniai santykiai, o šiuos civilinius santykius koreguoja viešoji teisė - naujai atsiradęs valstybinis kainų reguliavimas", - dienraščiui sakė P.Docka.

"Situaciją arbitražo teismas vertins kompleksiškai ir "Gazprom" arbitraže turės įrodyti, kad elgėsi kaip sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis, kad elgėsi kaip protingas verslininkas ir tinkamai nagrinėjo bei įvertino ateities rizikas, ar galėjo numatyti kainų reguliavimo atsiradimą, ar šis reguliavimo atsiradimas buvo pagrindinis žalos atsiradimo faktorius, ar "Gazprom" galėjo savarankiškai išvengti žalos atsiradimo", - aiškino P.Docka.

Beje, advokatui šiek tiek nuostabą kelia tai, kad "Gazprom" ar jo valdoma KTE nesugebėjo tiesiogiai susitarti su "Kauno energija" ar Kauno miesto savivaldybe dėl tarpusavio sutarčių pakeitimo pasikeitus esminėms aplinkybėms. Toks abiejų šalių nelankstumas vienai iš jų gali kainuoti labai brangiai.


Šiame straipsnyje: Gazprominvesticinis ginčasKTE

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių