- Justė Labutytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors „socialinio dialogo“ sąvoka – ne nauja, o jos prielaida mūsų šalyje buvo sukurta Konstitucijoje, šioje srityje – dar ištisi plotai neartų dirvonų.
Rezultatai – apčiuopiami
Štai ne vienus metus Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie būtinybę gerinti socialinį viešojo sektoriaus, verslo atstovų ir jų profesinių sąjungų dialogą. Galiausiai šios diskusijos virto realiais darbais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva.
Įgyvendinant SADM inicijuotą priemonę socialiniai partneriai bus skatinami pasirašyti kolektyvines sutartis, steigti saugos ir sveikatos komitetus įmonėse, kurti dvišales ir trišales tarybas, komisijas savivaldybėse. Šios priemonės projektų įgyvendinimas taip pat padės ugdyti darbdavių, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų socialinės partnerystės srities gebėjimus, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, keistis darbo patirtimi su užsienio šalių partneriais, skleisti gerąją profesinių sąjungų veiklos patirtį, informuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius bei visuomenę apie socialinio dialogo plėtrą.
Nuo baldininkų iki naftininkų
Įgyvendinant projektus, bus remiami darbdavių ir darbuotojų organizacijų mokymai apie darbuotojų teises ir pareigas, lanksčių ir šiuolaikinių darbo formų diegimo galimybes, kolektyvinių sutarčių rengimo, derybų taktikos, konfliktų ir krizių valdymo, nelegalaus darbo prevencijos, lyčių lygybės darbe užtikrinimo, taip pat kitais klausimais, susijusiais su socialinio dialogo gebėjimų tobulinimu. Planuojamos pasirašyti šakos kolektyvinės sutartys tarp baldų, naftos produktų gamybos, medienos pramonės, transporto ir kitų sektorių atstovų – verslo darbdavių asociacijų ir šakinių profesinių sąjungų.
Viešajame sektoriuje numatoma parengti ir pasirašyti bibliotekininkų, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, policijos, pataisos įstaigų, muitinės ir kitų sričių darbuotojų šakos sutartis.
Prioritetas – regionai
Šia priemone socialiniai partneriai skatinami ieškoti sutarimo ir įgyvendinti bendrą veiklą, užtikrinant darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos pokyčių: didinti darbo rinkos lankstumą, kokybišką ir socialiai saugų užimtumą, stiprinti socialinę aprėptį, gerinti mokymo sistemos teikiamų paslaugų kokybę. Tai ypač svarbu regionuose – juose socialinio dialogo vaidmuo ir gebėjimai yra mažiau išplėtoti nei nacionaliniu mastu. Todėl ir prioritetas teikiamas projektams, stiprinantiems socialinių partnerių gebėjimus ir bendradarbiavimą regionų ir sektorių lygmenimis.
Projektui suteikiamas prioritetas ir tuo atveju, jei jį įgyvendinant bus numatytas tarptautinis bendradarbiavimas.
Tai pirmas tokio pobūdžio kvietimas šiuo programavimo periodu. Jis skirtas darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančioms organizacijoms – asociacijoms, federacijoms, konfederacijoms, profesinių sąjungų organizacijoms ir panašiai. Būtina sąlyga, kad projekte dalyvautų abi skirtingos socialinio dialogo šalys – darbdavių ir darbuotojų atstovus jungiančios organizacijos.
Komentaras
Alvydas Puodžiukas
SADM kancleris
SADM kancleris Socialinis dialogas – tai viena iš būtinų bendradarbiavimo formų tarp socialinių partnerių. Kaip žinome iš praktikos, einant socialinio dialogo keliu galima kur kas daugiau nuveikti, nei mosuojant špagomis. Taikus kelias visuomet sėkmingiau padeda užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų socialinių grupių, spręsti problemas, rasti atsakymus į žmonėms rūpimus klausimus. Be dialogo tai būtų sudėtinga padaryti. Taigi, demokratinėje visuomenėje jis yra be galo svarbus ir būtinas. Todėl svarbu, kad socialinis dialogas bei partnerystė būtų skatinami ir valstybės.
Šiuo atveju svarbų vaidmenį atlieka ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Mūsų iniciatyva veikia Europos Sąjungos lėšomis finansuojama priemonė „Socialinis dialogas“, kurios tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp dviejų socialinių partnerių – darbuotojų ir darbdavių.
Pagal šią priemonę įgyvendinama 20 projektų, kuriuos įgyvendinančios organizacijos daugiausiai organizuoja darbuotojų ir darbdavių mokymus. Pastarieji yra vienas iš būdų paskatinti diegti lanksčias ir inovatyvias darbo formas, mažinti įtampą tarp darbuotojo ir darbdavio, pasirašant kolektyvines sutartis, steigiant saugos ir sveikatos komitetus, kuriant dvišales ir trišales tarybas ir komisijas savivaldybėse. Be to, projektų metu pasitobulinus darbo užmokesčio, produktyvumo, nelegalaus darbo prevencijos, darbo sąlygų gerinimo srityse, partneriai galės lengviau spręsti iškylančias problemas. Manau, daugelis smulkių, kasdienių klausimų, šiuo metu sprendžiamų su darbdaviu, apskritai išnyktų, nes būtų išspręsti kolektyvinėje sutartyje.
Norime, kad ši priemonė iš tiesų paskatintų realų socialinį dialogą tarp verslo ir profesinių sąjungų atstovų, taip pat viešojo sektoriaus darbdavių ir profesinių sąjungų bei prisidėtų prie socialiai atsakingų santykių tarp darbdavių bei darbuotojų kūrimo.
Todėl įgyvendinant Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamus projektus, profesinės sąjungos ir darbdaviai skatinami ieškoti sutarimo ir įgyvendinti bendras priemones, kurios užtikrintų darbuotojų ir įmonių prisitaikymą prie rinkos pokyčių, didinant darbo rinkos lankstumą, kokybišką ir socialiai saugų užimtumą, stiprinant socialinę aprėptį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas1
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis2
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...