- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė nustatė, kad ES lėšų, skirtų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui gali neužtekti ir Lietuvai veikiausiai teks skirti papildomai pinigų iš ir taip jau skylėto valstybės biudžeto.
Auditorių teigimu, dėl jau apie trejus metus vėluojančio projektų įgyvendinimo IAE uždarymo kaina išaugo maždaug du kartus, nes vėluojama įgyvendinti svarbiausius ir brangiausiai kainuojančius projektus – įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo bei saugojimo kompleksą, kuriuos stato užsienio įmonė „Nukem“. Iki šiol panaudota tik pusė tam skirtų lėšų – 872 mln. litų.
Daugiausia kainą didino brangstančios medžiagos ir darbai, konsultantų paslaugos. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad didelė dalis darbų rangovui buvo apmokama iš anksto, net jų nepradėjus, todėl gautas lėšas jis galėjo naudoti savo reikmėms. Pažymima, kad papildomų išlaidų pareikalaus branduolinio kuro saugojimas ne specialiai įrengtose saugyklose, o uždarytoje elektrinėje.
„Norėdama taisyti padėtį mūsų valstybė turėtų perimti į savo rankas daugiau svertų, kuriais valdomas elektrinės uždarymo procesas“, – sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Auditoriai taip pat akcentavo, kad iki šiol nenumatyta, kaip ateityje bus finansuojamas IAE eksploatavimo nutraukimas, ir pasiūlė Energetikos ministerijai parengti modelį, pagal kurį elektrinės uždarymo finansavimas būtų tęsiamas. Taip pat pasiūlyta pradėti derybas su Europos Komisija, kad finansinė parama Lietuvai būtų teikiama iki visiško elektrinės eksploatavimo nutraukimo. Auditorių nuomone, buvusios vyriausybės neišnaudojo galimybių elektrinės uždarymui pritraukti lėšų iš atominę energetiką plėtojančių šalių, kurių įmonės būtų gavusios teisę tiekti įrangą ir atlikti didelės apimties darbus.
Audito metu taip pat nustatyta, kad nesukurta bendra elektrinės uždarymo kontrolės ir atskaitomybės sistema, kuri leistų efektyviau valdyti procesą ir kontroliuoti projektų įgyvendinimo eigą.
Didžiąją dalį IAE uždarymui reikalingų lėšų pagal 2001 m. pasirašytą Lietuvos ir ERPB sutartį administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB). Tačiau atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo tenka Lietuvos institucijoms.
Oficialiai patvirtintų ERPB ataskaitų apie įgyvendinamus projektus ir pinigų srautus Lietuvos institucijos negauna. Tačiau, jeigu būtų nustatyta, kad ES lėšos naudojamos ne pagal paskirtį arba nusižengiant taisyklėms, jas turėtų grąžinti Lietuva, o ne ERPB.
Faktiškai elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus atlieka elektrinės direktoriui pavaldi Eksploatacijos nutraukimo tarnyba, tačiau nei įmonės įstatuose, nei įmonės generalinio direktoriaus nuostatuose atsakomybė už jų neatlikimą ar netinkamą atlikimą nenumatyta. Dėl to Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei suteikti įgaliojimus nepriklausomam subjektui, kuris vykdytų elektrinės įgyvendinamų projektų stebėseną ir valdymą, užtikrintų atominės elektrinės uždarymo kontrolę ir tiesiogiai už šią veiklą atsiskaitytų Lietuvos valstybės institucijoms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...