Gaiviųjų gėrimų pramonė merdi

Lietuvos gaiviųjų gėrimų rinka smunka antrus metus iš eilės - lietuviai ir toliau mažina išlaidas vandeniui, sultims bei vaisvandeniams.

Ekonominis sunkmetis šiai sričiai smogė žiaurų smūgį ir atgaivino tokią dar netolimą lietuvių atmintį apie "šampaną iš čiaupo": nuo sulčių, negazuotų gėrimų ir mineralinio vandens nusisuko labai didelis nuošimtis pirkėjų - 2009 metais šių gėrimų pardavimas krito apie 30 proc., o ir šių metų tyrimai liudija, kad jų prekyba tebemažėja, pirmadienį rašo žurnalas "Veidas".

Rinkos tyrimų kompanijos "Nielsen" duomenimis, per krizę Lietuvoje pažeidžiamiausiomis prekių grupėmis tapo sultys, negazuoti gėrimai ir gazuoti gaivieji gėrimai. Šiek tiek geriau išsilaikė prekyba mineraliniu vandeniu, tačiau ir jis patenka į lengviausiai lietuvių sunkmečiu atsisakytų prekių dešimtuką. Tokie rezultatai gauti palyginus 2008 -ųjų ir 2009 -ųjų mažmeninės prekybos duomenis.

Padėtis menkai tepasikeitusi ir dabar. 2010 metų pirmojo ketvirčio prekybos Lietuvoje analizė liudija, kad sultys bei nektarai dar ir šiemet yra didžiausią pardavimo krytį patirianti parduotuvių lentynų prekė (kiekio nuosmukis, palyginti su tuo pačiu 2009 metų laikotarpiu, viršija 20 proc.), gazuotų gaiviųjų gėrimų pardavimas sumenko daugiau nei 10 proc., o mineralinio vandens - keliais procentais.

Statistikos departamento duomenimis, gaiviųjų gėrimų ir į tarą pilstomo vandens lietuviai šiek tiek mažiau gerti pradėjo jau 2008 metais, o pernai jų suvartojimas jau krito dramatiškai, pavyzdžiui, sulčių išgerta beveik 30 proc. mažiau, pilstomojo vandens -20 proc. mažiau, vaisvandenių - taip pat penktadaliu mažiau.

Tačiau reikia pripažinti, kad ir kristi buvo iš kur. Palyginti su kitais maisto produktais, nealkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje per nepriklausomybės metus buvo išaugusi labiausiai - tai irgi nestebina, nes startuota kone nuo nulio.

Nuo 2009 -ųjų birželio iki šių metų gegužės energinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje krito 17,5 proc., Estijoje - 14 proc., o Latvijoje - net 24 proc. Šaltosios arbatos pardavimas mūsų rinkoje sumenko 32,5 proc., Estijoje - tik 20,4 proc., o Latvijoje - 35,3 proc.

Maisto žaliavomis prekiaujančios bendrovės "SMS-Eligita" direktorė Rasa Sabonienė lietuvių vartojimo įpročiai per pastarąjį dešimtmetį labai supanašėjo su europietiškais - tik įvairios mados pas mus vėluoja maždaug porą metų.