„Forbes“: IAE uždaranti Rusijos valdoma „Nukem“ gali bankrutuoti

Milijardinės vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektus įgyvendinanti Rusijos korporacijos „Atomstrojeksport" valdoma Vokietijos įmonė "Nukem" gali bankrutuoti, rašo žurnalas "Forbes".

IAE uždarymo projektų įgyvendinimas gerokai vėluoja, ir Lietuva kaltina "Nukem" dėl daugelio klaidų. Iš tikrųjų daug klaidų būta ir kituose projektuose, kuriuos įmonė įgyvendino regione, rašo leidinys.

Pasak "Forbes", dėl vėluojančių darbų tarp "Nukem" ir IAE kilo ginčas, privertęs IAE uždarymo projektus finansuojantį Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) pareikalauti, kad IAE nepaisytų nesutarimų ir toliau bendradarbiautų su "Nukem". Keista, kad Lietuvos institucijos ir IAE spaudžiamos sutikti su "Nukem" reikalaujamomis sąlygomis, rašo žurnalas.

Panašu, kad Lietuvos pareigūnai nori pasitraukti iš galiojančio susitarimo ir tikisi pritraukti ekspertų iš JAV ar Kanados, kad šie dalyvautų uždarymo projekte, bet tai nėra paprasta.

Lietuva mano, kad "Nukem" kelia pavojų uždarymo projekto įgyvendinimui. Bet pagal ERPB politiką reikalaujama, kad uždarymo projektus įgyvendintų tik valstybės narės. Taigi, panašu, kad Lietuvai tenka susitaikyti su uždarymo projekto keliama rizika, ypač gerai žinant, kad projektas priklauso nuo įmonės, kuria Lietuva nebepasitiki.
Tuo metu JAV Kongreso nariai kelia klausimą dėl šalia Lietuvos sienos Rusijoje ir Baltarusijoje numatomų statyti dviejų naujų atominių jėgainių, pirmiausia dėl jų saugumo.

"Kaip aktyvūs Baltijos valstybių šalininkai Kongrese, labai susirūpinome sužinoję, kad Rusija ketina statyti atominę elektrinę maždaug 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Papildomai Rusija jau stato atominę elektrinę Kaliningrade, vos už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Nors mes remiame branduolinės energijos naudojimą, kai visiškai laikomasi Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) saugos standartų, panašu, kad Rusijos tikslas yra ne gaminti elektros energiją, o išsaugoti savo viešpatavimą teikiant energiją Europai“, – gegužės 9 dienos laiške valstybės sekretorei Hillary Clinton pareiškė trys Atstovų Rūmų nariai ir keturi senatoriai, rašo JAV žurnalas „The Weekly Standard“.

Kongreso nariai mini, kad Lietuva net 80 proc. priklausoma nuo Rusijos tiekiamos energijos. Rusija siekia išsaugoti savo viešpatavimą, o Lietuva nori iš jos ištrūkti.
Rusija pradėjo elektrinės statybą Kaliningrade, visai šalia sienos Lietuvoje, ir taip pat pasiekė susitarimą su Baltarusija dėl elektrinės statybos netoli Lietuvos sienos. Pagal susitarimą Rusija atominei elektrinei Baltarusijoje statyti skirtų beveik 9 mlrd. JAV dolerių.

Reaguodamas į tai, Lietuvos politikas Vytautas Landsbergis neseniai pareiškė, kad atominės elektrinės statyba Baltarusijoje, kartu atsižvelgiant ir į Kaliningrado elektrinę, „gali sukelti pavojų dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nėries ir Nemuno – saugai ir net gali sukelti pavojų Lietuvos egzistavimui, jei įvyktų į Černobylį panaši branduolinė nelaimė.“ Šie projektai aiškiai rodo, kad Rusija siekia neleisti Lietuvai įgyti energetinę nepriklausomybės, rašo žurnalas.

„Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prašyti Europos Sąjungos nustatyti prekybos elektros energija apribojimus trečiosioms šalims, kurios elektros energiją gamina nesilaikydamos atominės saugos reikalavimų“, – pranešė „Forbes“.

Anot jo, A.Kubilius tiesiogiai paminėjo Rusijos Kaliningrado srityje statomą atominę elektrinę, taip pat planuojamą Rusijos ir Baltarusijos projektą dėl elektrinės statybos Baltarusijoje. Pastarajam projektui Lietuva garsiai prieštarauja nuo kovo 16 dienos, kai Rusija ir Baltarusija pasirašė susitarimą, pagal kurį Maskva galės suteikti maždaug 9 mlrd. JAV dolerių finansavimą atominei elektrinei statyti.

„Forbes“ straipsnyje pažymima, kad Lietuva elektrinės statybai gali prieštarauti remdamasi aplinkosaugos sumetimais, bet „Lietuvos priešinimąsi skatina ir mažiau akivaizdūs veiksniai, ypač atsižvelgiant į pastaruoju metu Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos santykiuose pasireiškusią politinę įtampą“. Tai ir yra problemos esmė: Rusija kišasi į Lietuvos reikalus, siekdama išsaugoti savo įtaką šaliai.

Kongreso narių laiške H.Clinton rašoma: „Dar didesnį nerimą mums kelia tai, kad plėtodamos šiuos atominius projektus Baltarusija ir Rusija nesiekia tinkamai bendradarbiauti su Baltijos šalimis. Nemažai Lietuvos institucijų, laikydamosi teisinių normų, aiškiai kreipėsi į baltarusius ir rusus. Mums buvo pasakyta, kad Lietuvos institucijos prašė surengti viešas diskusijas dėl Baltarusijos projekto, taip pat pagal Espo konvenciją reikalaujamas dvišales konsultacijas su Lietuva. Į šiuos prašymus nebuvo atsakyta. Panašiai, esame matę spaudos pranešimų, kad Rusija pasinaudojo įvairiais grasinimais ir paskatomis, kad priverstų Pietų Korėjos ir Italijos įmones atsiriboti nuo Baltijos valstybių atominio reaktoriaus projekto. Administracija turėtų aiškiai pasmerkti tokius pranešimus, jei tai yra tiesa.“

B.Obamos administracija Rusijos taikomų jėgos metodų iki šiol nepasmerkė. Kam gi daryti tai, kas teisinga, jei tai gali sukelti pavojų Rusijos planui? Bet problemos iš tikrųjų glūdi giliau, rašo leidinys.

Susitarime dėl stojimo į Europos Sąjungą 2004 metais Lietuva sutiko uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE). Atominės energetikos ekspertai nustatė, kad ji kelia pavojų saugai – iš esmės panašius į buvusius Černobylyje, – įskaitant nepakankamą priešgaisrinę saugą, izoliavimo struktūros nebuvimą ir nepakankamą avarinio atjungimo sistemų įvairovę. Pirmasis IAE blokas uždarytas 2004 metų gruodį, o antrasis – 2009 metų pabaigoje.

Kilus branduolinei krizei Japonijoje, kurią išprovokavo prieš kelis mėnesius šalį sudrebinęs galingas cunamis, „Lietuva turi galimybę prieš Baltarusiją ir Rusiją pasisakyti kaip tik tada, kai Europos Sąjunga ir svarbūs Europos žaidėjai, kaip antai Vokietija, gali būti labiau linkę klausyti“, - rašo tyrimų įmonė „Stratfor“.

Nedidelę šalį sups didelės atominės elektrinės ir dėl to kyla tam tikra rizika, kurios Lietuva nenori prisiimti, ypač atsižvelgiant į tai, kad patys lietuviai atominių elektrinių ir saugos reikalavimų, kurie bus taikomi elektrinėms, nekontroliuos.

Viskas gali pasikeisti, rašo žurnalas. Bet tam prireiks JAV ir ES pagalbos. Lietuviai nori patys valdyti savo energetikos likimą ir Vyriausybė iki šiol pasirinko penkias įmones, kurios suinteresuotos padėti šaliai sukurti savo energijos šaltinį.

Politinę nepriklausomybę nuo Rusijos Lietuva įgijo 1990 metais. Tačiau tai, kada bus įgyta energetinė nepriklausomybė, dabar priklauso nuo to, ar B. Obamos administracija galės atsisakyti savo kvailo „grįžimo į pirminę padėtį“ plano ir ar ES turės jėgų pasisakyti prieš Rusiją.


Šiame straipsnyje: IAENukem

NAUJAUSI KOMENTARAI

zioma

zioma portretas
O ko tie sumauti pasaulio žandarai amerikonai kiša savo trigrašį ? Jie sugeba tik civilius žmones Libijoje bombarduoti ir laukia kol Lietuva subinę pabučiuos. Rusai dėjo skersą ant LABORANTO ir ant sumautų AMERIKONŲ.

666

666 portretas
suda mala apie ta energetine nepriklausomybe ,. 1. kai parduos uzsenieciams lietuvos zeme va tada ir bus didziausias krachas . 2. lietuva elektra gali pilnai apsirupint is atsinaujinanciu saltiniu ir taip panaikinti bedarbyste o taip butu sutaupyti 95 milijonai litu i menesi - o jei mokat skaiciuoti tai paskaiciuokite --- kiek duos pelno atomine elektrine per menesi ir galesit palyginti su bedarbiu ilaikymui skiriamais pinigais - padesiu paskaiciuoti : bedarbiu islaikymas kainuoja daugiau nei atomine duotu pelno . 3. lietuvos valdzia daro nusikaltima pries sali ir jos gyventojus .
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių