- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaimyninėje Latvijoje naujai priimtu Fizinių asmenų bankroto įstatymu galėtų pasinaudoti ir lietuviai. Latvija leis skelbti bankrotą ir užsieniečiams.
Panorusiam bankrutuoti lietuviui nuvykus į Latviją reikės pusę metų mokėti mokesčius šioje šalyje. Tai reiškia, kad šioje šalyje reikėtų apsigyventi ir dirbti, rašo "Lietuvos rytas".
Buvęs Latvijos bankroto administratorių asociacijos vadovas, dabar konsultacijas bankroto klausimais teikiantis Janis Biržulis patvirtino, kad naujuoju įstatymu teoriškai galėtų pasinaudoti ir Lietuvos piliečiai.
Šią savaitę Latvijos Seimas atmetė šalies prezidento veto ir priėmė naują, žmonėms kur kas palankesnį Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Jis jau sulaukė bankų kritikos. Skelbti bankrotą latviai gali nuo 2008 metų.
Bankroto procedūra Latvijoje galės trukti iki 3,5 metų. Per šį laikotarpį žmogus turės pagal galimybes sumažinti savo skolas, taip pat būtų parduotas jo turtas.
Pradėti bankroto procedūras latviai galės, kai jų uždelstos skolos pasieks 5 tūkst. latų (apie 25 tūkst. litų) arba įrodys, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties jų skolos per ateinančius metus gali pasiekti 10 tūkst. latų (apie 50 tūkst. litų).
Žmogus skoloms grąžinti turės ne tiktai parduoti savo turtą, bet ir kas mėnesį skirti trečdalį savo pajamų. Pasibaigus bankroto procedūrai likusios skolos bus nurašytos.
Bankai skolas už įkeistą turtą galės atgauti pirmieji, tačiau Latvijoje bankrutuoti panorusiam žmogui nereikės gauti jų ir kitų kreditorių sutikimo. Kreditoriai galės teismui užprotestuoti bankroto planą, bet teismas skundą galės atmesti.
Lietuvos ūkio ministerija dar tik baigė rengti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą ir pradėjo jį derinti.
Ūkio ministerija siūlo pasirinkti vieną iš dviejų atvejų, kai Lietuvos gyventojas galėtų pradėti savo bankroto procedūrą: beviltiškos skolos pasiektų 12 minimalių mėnesio atlyginimų ribą (dabar - 9600 litų) arba jei žmogus ilgiau kaip pusę metų negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų. Tuomet dėl bankroto spręstų kreditoriai ir teismas.
Bankroto procedūra truktų iki 5 metų, o bankrutuoti būtų galima tik vieną kartą per dešimt metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...