- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų rinkos linkusios pamiršti Lietuvos nesėkmes ir nuosaikiai braukia šalies nemokumo riziką.
Tačiau analitikai nuopelnų medalius kabina ne valdžiai, o bendro rizikos apetito padidėjimui tarp investuotojų, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
Investuotojų perkamas draudimas nuo rizikos, kad Lietuva per artimiausius 5 metus neišpirks savo išleistų vertybinių popierių (obligacijų), vien per šiuos metus atpigo kone penktadaliu.
Todėl tai atspindinti 5 metų trukmės Lietuvos kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmė (CDS) šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo daugiau nei 250 iki vos daugiau nei 200 punktų. Nuo 2009 metų siektų aukštumų, kai šalies ekonomikai ritantis į duobę buvo spekuliuojama lito devalvavimu, šis rodiklis smukęs jau daugiau nei 40 proc. ir pasiekęs maždaug prieškrizinį lygį.
"Pagrindinė to priežastis - bendras tolerancijos rizikai ūgtelėjimas pasaulyje, jis atsirado kartu su atsitiesiančiais akcijų kursais", - sako bendrovės "MC Wealth Management" turto valdytojas ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Marijus Kalesinskas.
Jo vertinimu, valdžios žingsniai yra antrinis veiksnys pagal įtaką CDS reikšmei: "Paradoksas, bet jei Vyriausybė tvarkosi gerai, tai didesnės įtakos CDS reikšmei nedaro. Tačiau jei tik Vyriausybei iškiltų didesnių problemų, pvz., surenkant biudžetą, rodiklis kaip mat šokteltų aukštyn".
Anot DnB NORD banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovo Mindaugo Turlio, didesnį investuotojų pasitikėjimą Lietuva rodo ne tik smukęs CDS, bet ir ūgtelėjusi tarptautinėse rinkose Lietuvos išplatintų obligacijų paklausa.
"Lietuvos euroobligacijų likvidumas antrinėje rinkoje padidėjęs labai stipriai, 4-5 kartus. Tai rodo, kad investuotojai nori ir perka mūsų šalies obligacijas, o tarpininkai įtraukia Lietuvos obligacijų kotiruotes į siūlomų investicinių priemonių sąrašus", - dabartinę padėtį aiškina jis.
Lietuvos nemokumo tikimybė, kuri taip pat skaičiuojama pagal CDS reikšmę, o ji pirmąjį šių metų ketvirtį siekė apie 14,5 proc. Kitaip tariant, tokia buvo tikimybė, kad šalis per artimiausius 5 metus nesugebės laiku išpirkti obligacijų, o tai, finansų pasaulio terminais, realiai reikštų valstybės bankrotą.
Palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tokia galimybė smuko 1,9 proc. punkto, skelbiama naujausioje bendrovės CMA parengtoje šalių kreditingumo apžvalgoje.
Finansų krizės įkarštyje 2009-aisiais Lietuvos bankroto rizika viršijo 30 proc., vėliau nuosaikiai mažėjo.
Pagal dabartinę šio rodiklio reikšmę Lietuva užima 18-ą vietą tarp 64-ių įvertintų šalių.
Tai reiškia, kad finansų rinkų suvokiama Lietuvos nemokumo rizika yra beveik analogiška Latvijos (15 proc.), Indijos (13,7 proc.), kur kas mažesnė nei Graikijos (57,7 proc.), Airijos (43 proc.), tačiau nė iš tolo neprilygsta JAV (3,7 proc.) ar Šveicarijos (3,1 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...