Finansų ministrė kviečia Seimą laikytis finansų drausmės

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė įspėjo Seimą nepriiminėti populistinių sprendimų dėl biudžeto išlaidų didinimo, nes tai grėstų Europos Sąjungos sankcijomis.

Antradienį kalbėdama Seimo plenariniame posėdyje prieš pradedant kitų metų biudžeto projekto pirmąjį svarstymą I.Šimonytė informavo, kad ES institucijose šiuo metu labai rimtai svarstomos priemonės, kurios padėtų išvengti finansinių nesklandumų, taip pat sankcijos už tų priemonių nesilaikymą. „Ir nors sankcijos pirmiausia būtų taikomos euro zonos valstybėms, nereikia galvoti, kad tai visiškai nepalies Lietuvos“, - teigė finansų ministrė.

Pirmiausia, pasak I.Šimonytės, Europos Komisija siūlo gerokai paankstinti biudžetinį programavimą. „Lietuvos atveju tai reikš, kad reikės gerokai anksčiau pradėti formuoti kitų metų biudžetą“, - sakė ministrė. Anot jos, jau pavasarį pirmasis biudžeto variantas turėtų būti pateiktas Europos Komisijai, kad ji parengtų savo pastabas šiam projektui. „Tai reiškia, kad išvadą dėl kitų metų biudžeto projekto Seimas turėtų dar iki to projekto svarstymo pradžios, o ne post factum, kaip yra šiuo metu, kai galimybės atsižvelgti į išvadą yra iš tiesų ribotos, o per laikotarpį nuo paskutinės išvados pateikimo iki kitų metų biudžeto svarstymo pasaulis gali apsiversti aukštyn kojom“, - sakė I.Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad ES niekaip neketina riboti nacionalinių parlamentų galių, priimant biudžetus: „Priešingai, naujoji biudžetų parengimo tvarka leis iš anksto įvertinti ES institucijų pastabas nacionalinių biudžetų projektams“.

ES siūlo visoms valstybėms narėms nedidinti biudžeto išlaidų, daugiau dėmesio skirti ne tik valstybės biudžeto deficito mažinimui, bet ir valstybės skolos reguliavimui. „Iki šiol mažiau tam dėmesio buvo skirta, kas buvo klaida, nes paaiškėjo, kad ne vienoje valstybėje skolos gerokai išsaugo ir viršijo 60 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP)“, - teigė I.Šimonytė. 60 proc. BVP skola yra aukščiausia euro zonos valstybei taikomą reikalavimų ribą.  

Informuodama apie numatomas ES sankcijas už fiskalinės drausmės nesilaikymą, finansų ministrė pabrėžė, kad jos netaps „gulinčiojo mušimu“, tačiau bus pakankamai efektyvios, kontroliuojant, kaip valstybė laikosi bendros ES finansinės politikos, kaip leidžia europietiškų fondų skiriamus pinigus.

„Beveik neabejojama, kad svarstant 2014-2020 metų finansų perspektyvą, bus numatytas proporcinės atsakomybės principas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai valstybė nesilaikys fiskalinės drausmės, ji galės negauti atitinkamos dalies išmokų iš ES“, - tvirtino I.Šimonytė.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuva kol kas nėra euro zonos narė, tai nereiškia, kad ji išvengs ES sankcijų, jeigu nesilaikys drausmės. „Politiniu lygiu labai aiškiai pabrėžta vienodo traktavimo ir proporcingumo nuostata, tačiau tikėtis „išsisukti“ nuo sankcijų vien dėl nedalyvavimo euro zonoje nėra pagrindo“, - sakė ji.

„Buvimas už euro zonos ribų reiškia ne tik tai, kad mums nebus pritaikytos sankcijos už fiskalinės ar makroekonominės politikos klaidas, ne tik tai, kad mums nereikės dalyvauti Europos finansinio stabilumo mechanizmo finansavime, bet ir tai, kad už mūsų pečių nėra Europos centrinio banko. Daugumą kasdienybės iššūkių privalome išspręsti patys, nors sunkumų atveju ir galime tikėtis tarptautinės paramos kaip ES ir Tarptautinio valiutos fondo nariai“, - atkreipė dėmesį ministrė.

Ji pastebėjo, kad Lietuva jau priėmė pakankamai daug sprendimų, nukreiptų į biudžeto karpymus ir valstybės išlaidų taupymus. Be to, Seimą artimiausiu metu, tai yra kitąmet, gali pasiekti pasiūlymai dėl papildomų taupymo priemonių.

„Lietuvos pasiekimai mažinant biudžeto deficitą ir stabilizuojant valstybės finansus pripažįstami tarptautiniu mastu ir tas pripažinimas įvertinamas ne kokiu nors medaliu, kuriuo kas nors galėtų pasipuikuoti, o stabiliai mažėjančiomis palūkanų normomis kurias mokame už kiekvieną paskesnį sandorį. Tą būtina vertinti“, - kalbėjo I.Šimonytė.

Ji paragino Seimo narius, svarstant bei priimant kitų metų biudžetą, laikytis finansinės drausmės, kas leistų Lietuvai išlaikyti pakankamai žemas paskolų palūkanų normas ir atitikti ES reikalavimus, keliamus finansų srityje. „Bet kokie blaškymaisi ir bandymai gudrauti galiausiai reiškia tik viena – didesnes palūkanas, tai yra skolos aptarnavimo išlaidas mokesčių mokėtojams. To būtina išvengti“, - pastebėjo Finansų ministerijos vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių