- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė įspėjo Seimą nepriiminėti populistinių sprendimų dėl biudžeto išlaidų didinimo, nes tai grėstų Europos Sąjungos sankcijomis.
Antradienį kalbėdama Seimo plenariniame posėdyje prieš pradedant kitų metų biudžeto projekto pirmąjį svarstymą I.Šimonytė informavo, kad ES institucijose šiuo metu labai rimtai svarstomos priemonės, kurios padėtų išvengti finansinių nesklandumų, taip pat sankcijos už tų priemonių nesilaikymą. „Ir nors sankcijos pirmiausia būtų taikomos euro zonos valstybėms, nereikia galvoti, kad tai visiškai nepalies Lietuvos“, - teigė finansų ministrė.
Pirmiausia, pasak I.Šimonytės, Europos Komisija siūlo gerokai paankstinti biudžetinį programavimą. „Lietuvos atveju tai reikš, kad reikės gerokai anksčiau pradėti formuoti kitų metų biudžetą“, - sakė ministrė. Anot jos, jau pavasarį pirmasis biudžeto variantas turėtų būti pateiktas Europos Komisijai, kad ji parengtų savo pastabas šiam projektui. „Tai reiškia, kad išvadą dėl kitų metų biudžeto projekto Seimas turėtų dar iki to projekto svarstymo pradžios, o ne post factum, kaip yra šiuo metu, kai galimybės atsižvelgti į išvadą yra iš tiesų ribotos, o per laikotarpį nuo paskutinės išvados pateikimo iki kitų metų biudžeto svarstymo pasaulis gali apsiversti aukštyn kojom“, - sakė I.Šimonytė.
Ji pabrėžė, kad ES niekaip neketina riboti nacionalinių parlamentų galių, priimant biudžetus: „Priešingai, naujoji biudžetų parengimo tvarka leis iš anksto įvertinti ES institucijų pastabas nacionalinių biudžetų projektams“.
ES siūlo visoms valstybėms narėms nedidinti biudžeto išlaidų, daugiau dėmesio skirti ne tik valstybės biudžeto deficito mažinimui, bet ir valstybės skolos reguliavimui. „Iki šiol mažiau tam dėmesio buvo skirta, kas buvo klaida, nes paaiškėjo, kad ne vienoje valstybėje skolos gerokai išsaugo ir viršijo 60 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP)“, - teigė I.Šimonytė. 60 proc. BVP skola yra aukščiausia euro zonos valstybei taikomą reikalavimų ribą.
Informuodama apie numatomas ES sankcijas už fiskalinės drausmės nesilaikymą, finansų ministrė pabrėžė, kad jos netaps „gulinčiojo mušimu“, tačiau bus pakankamai efektyvios, kontroliuojant, kaip valstybė laikosi bendros ES finansinės politikos, kaip leidžia europietiškų fondų skiriamus pinigus.
„Beveik neabejojama, kad svarstant 2014-2020 metų finansų perspektyvą, bus numatytas proporcinės atsakomybės principas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai valstybė nesilaikys fiskalinės drausmės, ji galės negauti atitinkamos dalies išmokų iš ES“, - tvirtino I.Šimonytė.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuva kol kas nėra euro zonos narė, tai nereiškia, kad ji išvengs ES sankcijų, jeigu nesilaikys drausmės. „Politiniu lygiu labai aiškiai pabrėžta vienodo traktavimo ir proporcingumo nuostata, tačiau tikėtis „išsisukti“ nuo sankcijų vien dėl nedalyvavimo euro zonoje nėra pagrindo“, - sakė ji.
„Buvimas už euro zonos ribų reiškia ne tik tai, kad mums nebus pritaikytos sankcijos už fiskalinės ar makroekonominės politikos klaidas, ne tik tai, kad mums nereikės dalyvauti Europos finansinio stabilumo mechanizmo finansavime, bet ir tai, kad už mūsų pečių nėra Europos centrinio banko. Daugumą kasdienybės iššūkių privalome išspręsti patys, nors sunkumų atveju ir galime tikėtis tarptautinės paramos kaip ES ir Tarptautinio valiutos fondo nariai“, - atkreipė dėmesį ministrė.
Ji pastebėjo, kad Lietuva jau priėmė pakankamai daug sprendimų, nukreiptų į biudžeto karpymus ir valstybės išlaidų taupymus. Be to, Seimą artimiausiu metu, tai yra kitąmet, gali pasiekti pasiūlymai dėl papildomų taupymo priemonių.
„Lietuvos pasiekimai mažinant biudžeto deficitą ir stabilizuojant valstybės finansus pripažįstami tarptautiniu mastu ir tas pripažinimas įvertinamas ne kokiu nors medaliu, kuriuo kas nors galėtų pasipuikuoti, o stabiliai mažėjančiomis palūkanų normomis kurias mokame už kiekvieną paskesnį sandorį. Tą būtina vertinti“, - kalbėjo I.Šimonytė.
Ji paragino Seimo narius, svarstant bei priimant kitų metų biudžetą, laikytis finansinės drausmės, kas leistų Lietuvai išlaikyti pakankamai žemas paskolų palūkanų normas ir atitikti ES reikalavimus, keliamus finansų srityje. „Bet kokie blaškymaisi ir bandymai gudrauti galiausiai reiškia tik viena – didesnes palūkanas, tai yra skolos aptarnavimo išlaidas mokesčių mokėtojams. To būtina išvengti“, - pastebėjo Finansų ministerijos vadovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...