- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų rinkas išsiūbavusi JAV antrinių paskolų krizės bei kuro ir maisto krizių banga atnešė sunkumų ne tik Europos bankams, bet ir diržus turintiems susiveržti žmonėms. Europiečių laukia negrąžintos paskolos, perkamosios galios mažėjimas ir nedarbo didėjimas.
Ar pasitikėjimą grąžins JAV 700 mlrd. dolerių gelbėjimo planas ir kitų vyriausybių, norinčių išvengti praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio klaidų, pastangos? Ko tikėtis iš krizės ir kaip apsisaugoti nuo ekonomikos lėtėjimo spąstų? - klausiama EP interneto svetainėje.
Puota baigėsi
„Dabartinis finansų krizės epizodas nenustebino – padėtis Europoje susijusi su situacija JAV“, – aiškina Ekonomikos komiteto pirmininkė Pervenche Berès. „Amerikoje bankai lyginant su kiekvienu realių investicijų doleriu skolina 32 dolerius, tuo tarpu Europoje 1 indėlio doleris atitinka 12 paskolintų dolerių. Kenčiame nuo Amerikos ekscentriškumo“, – mano Margaritis Schinas (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Graikija), sakydamas, kad „puota baigėsi“.
Vokiečių europarlamentarė Heide Rühle (Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljansas) krizės plėtimosi šaknis regi naujoviškuose finansų produktuose ir perdėtame saugumo jausme. Bulgarijos atstovė Mariela Velichkova Baeva (Liberalų ir demokratų aljansas) krizės priežastis įžvelgia tikrosios rinkos padėties, jos gebėjimo atlaikyti sukrėtimus ir jų pasekmių nesuvokime.
Pasekmes pajus daugelis
Kuomet finansų sukrėtimai paveikia realiąją ekonomiką, tai gali pajusti daugelis iš mūsų, primena europarlamentarai. „Pastarųjų ketvirčių duomenys rodo, kad kai kurių ES šalių ekonomikos jau žengia į recesiją. Paprasti žmonės ją pajus mažėjant perkamajai galiai ir darbo vietų skaičiui“, – neabejoja Pervenche Berès.
Pasak jai pritariančios Heide Rühle, krizės aukomis taps ekonomikos augimas ir konkurencingumas. Mariela Velichkova Baeva, taupymo ir investicijų procesą vadinanti makroekonomikos oru, mano, kad galime sulaukti investicijų ir vartojimo mažėjimo.
„Europiečiai įprato prie santykinai ramios padėties euro zonoje ir žemų palūkanų normų, todėl audra po 5-6 metus trukusio štilio atrodo netikėta. Mažiau nuo JAV priklausančios rinkos – šįkart Pietų Europos šalys – sulauks mažesnės krizės, tačiau Europa privalo rasti tinkamą sprendimą“, – tvirtina apie pasikeitusio ekonominio klimato ir psichologijos svarbą kalbantis Margaritis Schinas.
Europinės priemonės?
Ekonomikos komiteto pirmininkė Pervenche Berès yra įsitikinusi, kad vien Europos centrinio banko pastangų didinti likvidumą nepakanka: „Turime didinti finansų rinkų gyvybingumą – to negalės užtikrinti atskiros ES valstybės su savo strategijomis, todėl reikalingos europinės iniciatyvos“.
Heide Rühle taip pat pritaria, kad norint pašalinti sunkumų priežastis, vien gelbėjimo ratų finansų rinkoms metimo nepakanka. „Reikalingi struktūriniai politikos pokyčiai: griežtesnis finansų reglamentavimas, rizikos reitingavimo metodologijos keitimas, priežiūros stiprinimas“. Pasak europarlamentarės, dėl sudėtingų išvestinių finansinių instrumentų gausos didelė rizikos dalis yra nematoma plika akimi, todėl nacionalinėms priežiūros institucijoms ją vertinti yra pakankamai sunku.
„Negalime tikėtis, jog ES turi galių pakeisti ekonomikos tendencijas. Privalome matyti ir vertinti rinkos siunčiamus signalus“, – aiškina Mariela Velichkova Baeva. „Mums reikia kuo mažiau ir kuo efektyvesnio įsikišimo tam, kad ištaisyti rinkos ydas ir sustiprinti ekonomiką. Privalome įsikišti, kuomet verslo sprendimai turi milžiniškas socialines pasekmes“, – teigia EP narė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...