Finansinio stabilumo apžvalga: rizika šalies finansų sistemai sumažėjo

Lietuvos banko valdyba patvirtino 2010 m. Finansinio stabilumo apžvalgą, kurioje teigiama, kad ateinantys metai Lietuvos finansų sistemai žada didesnį stabilumą.

Pasak apžvalgos autorių, stabilumas augs dėl pagerėjusios situacijos pasaulio finansų rinkose, prognozuojamo Lietuvos ir pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų augimo bei vyriausybės pastangų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį.

Finansų sistemos stabilumą taip pat stiprina bankų sukauptos papildomos likvidaus turto ir kapitalo atsargos.

Tikėtina, kad įmonių kredito rizika toliau nebedidės, tačiau aukštas nedarbo lygis ir mažėjančios pajamoms 2010 m. gali lemti namų ūkių nemokumo atvejų gausėjimą.

Atsigaunant šalies ekonomikai tikėtina, kad skolinimo apimtys ir bankų pajamos augs, nors bankų pelningumas ateityje priklausys nuo sugebėjimo tinkamai diversifikuoti paskolų portfelį ir finansuoti perspektyvias verslo šakas.

Siekdamas įvertinti šalies bankų sistemos atsparumą nepalankiems sukrėtimams Lietuvos bankas periodiškai atlieka tiek individualių bankų tiek ir visos bankų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Šiais metais testavimo metu buvo įvertinta galimo dvigubo ekonomikos nuosmukio rizika šalies finansų sistemos stabilumui, pasireiškianti per mažėjantį eksportą, kylančias palūkanų normas ir krintančias nekilnojamojo turto kainas.

Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sistemos likvidumo rizika sumažėjo, o sukauptos kapitalo atsargos yra pakankamos padengti galimiems kredito rizikos nuostoliams nepalankaus ekonominės raidos scenarijaus atveju.

Nepaisant to, tinkamo lygio kapitalo atsargų palaikymas išlieka svarbiu bankų veiklos prioritetu dėl vis dar prognozuojamų reikšmingų paskolų portfelio vertės sumažėjimo nuostolių.

Finansinio stabilumo apžvalgas Lietuvos bankas skelbia kartą per metus nuo 2006 m. Pagrindinis finansinio stabilumo apžvalgos tikslas – nustatyti tiek vidaus, tiek ir išorės grėsmes šalies finansų sistemai, įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį bei numatyti tinkamo reagavimo priemones.