„Financial Times“: Baltijos šalių ekonomika atsigauna

„Financial Times“ teigia, kad visų Baltijos valstybių ekonomikos vėl ima augti po gilaus nuosmukio, o tai teikia vilties kitoms krizės ištiktoms šalims.

Estijos ekonomika išsiplėtė daugiau negu tikėtasi 4,7 proc. trečiame ketvirtyje, remiantis oficialia informacija, paskelbta ketvirtadienį, pažymint, kad tai buvo sparčiausias metinis augimas beveik trejus metus, praneša „Financial Times“.

 

Latvija antradienį pranešė, kas jos ekonomika išaugo 2,7 proc. per tą patį laikotarpį – pirmas metinis augimas per daugiau negu dvejus metus, o Lietuva jau anksčiau informavo apie lėtą 0,6 proc. augimą.

Reakcija į tai buvo kylanti paklausa Baltijos šalių eksportui, ypač bendradarbiaujant su Vokietija ir Švedija. Regionas stengiasi subalansuoti savo ekonomiką po besaikių vartojimo kreditų, privedusių prie ekonominės krizės.

Atsinaujinęs augimas prasidėjo nepaisant to, kad trys Baltijos valstybės stengėsi sumažinti biudžeto deficitą, rengdamosi prisijungti prie euro.

Pritariantys fiskaliniam taupymui nurodė, kad Baltijos šalių atsigavimas yra įrodymas, kad biudžeto mažinimas nėra nesuderinamas su ekonomikos augimu. Europoje prasidėjo pikti debatai, kaip pataisyti viešuosius finansus.

Baltijos regionas buvo giliai ištiktas visuotinės finansų krizės, o Latvija buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą.

Daugelis ekonomistų numatė, kad buvusios Sovietų Sąjungos valstybės neturės kito pasirinkimo kaip tik taikyti sunkiausias taupymo priemones Europos Sąjungoje, netgi neatmetant valiutų devalvavimo. Tačiau planai prisijungti prie euro buvo atnaujinti, kad būtų įkvėptas eksporto lemiamas atsigavimas.

Vis dėlto, visos trys šalys palaikė savo fiksuotus valiutų kursus santykyje su euru ir vykdė taip vadinamą vidinę devalvaciją mažindamos atlyginimus ir viešąsias išlaidas.

„Europa turi ko pasimokyti iš Baltijos valstybių“, – cituojamas Marcusas Svedbergas, „East Capital“ ekonomikos vadovas.

Tačiau jis abejoja, ar Europai Baltijos šalių reformos tinka, nes Latvijoje šiuo metu pilietinių neramumų nėra, o Prancūzijoje protestuojama prieš pensijų mažinimą.

Estija imasi taupymo priemonių, kad atitiktų ES biudžeto taisykles ir galėtų 2014 m. įsivesti eurą.

Neilas Shearingas, „Capital Economics“ ekonomistas, įspėjo, kad atsigavimas yra trapus, Latvijai ir Lietuvai atsiliekant nuo Estijos.

„Blogiausias finansų krizės laikas Baltijos šalyse jau praėjo. Bet regionas tiesiog neturi eksporto pajėgumų, kurie išjudintų ekonomikas ateityje“, – teigė ekonomistas.

Euro zonos valstybės, įskaitant Graikiją, Portugaliją ir Airiją, yra nepatogioje padėtyje dėl euro įsivedimo, nors ir Baltijos šalių padėtis sudėtinga.  

„Financial Times“ teigia, kad visų Baltijos valstybių ekonomikos vėl ima augti po gilaus nuosmukio, o tai teikia vilties kitoms krizės ištiktoms šalims.

Estijos ekonomika išsiplėtė daugiau negu tikėtasi 4,7 proc. trečiame ketvirtyje, remiantis oficialia informacija, paskelbta ketvirtadienį, pažymint, kad tai buvo sparčiausias metinis augimas beveik trejus metus, praneša „Financial Times“.

 

Latvija antradienį pranešė, kas jos ekonomika išaugo 2,7 proc. per tą patį laikotarpį – pirmas metinis augimas per daugiau negu dvejus metus, o Lietuva jau anksčiau informavo apie lėtą 0,6 proc. augimą.

Reakcija į tai buvo kylanti paklausa Baltijos šalių eksportui, ypač bendradarbiaujant su Vokietija ir Švedija. Regionas stengiasi subalansuoti savo ekonomiką po besaikių vartojimo kreditų, privedusių prie ekonominės krizės.

Atsinaujinęs augimas prasidėjo nepaisant to, kad trys Baltijos valstybės stengėsi sumažinti biudžeto deficitą, rengdamosi prisijungti prie euro.

Pritariantys fiskaliniam taupymui nurodė, kad Baltijos šalių atsigavimas yra įrodymas, kad biudžeto mažinimas nėra nesuderinamas su ekonomikos augimu. Europoje prasidėjo pikti debatai, kaip pataisyti viešuosius finansus.

Baltijos regionas buvo giliai ištiktas visuotinės finansų krizės, o Latvija buvo priversta kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą.

Daugelis ekonomistų numatė, kad buvusios Sovietų Sąjungos valstybės neturės kito pasirinkimo kaip tik taikyti sunkiausias taupymo priemones Europos Sąjungoje, netgi neatmetant valiutų devalvavimo. Tačiau planai prisijungti prie euro buvo atnaujinti, kad būtų įkvėptas eksporto lemiamas atsigavimas.

Vis dėlto, visos trys šalys palaikė savo fiksuotus valiutų kursus santykyje su euru ir vykdė taip vadinamą vidinę devalvaciją mažindamos atlyginimus ir viešąsias išlaidas.

„Europa turi ko pasimokyti iš Baltijos valstybių“, – cituojamas Marcusas Svedbergas, „East Capital“ ekonomikos vadovas.

Tačiau jis abejoja, ar Europai Baltijos šalių reformos tinka, nes Latvijoje šiuo metu pilietinių neramumų nėra, o Prancūzijoje protestuojama prieš pensijų mažinimą.

Estija imasi taupymo priemonių, kad atitiktų ES biudžeto taisykles ir galėtų 2014 m. įsivesti eurą.

Neilas Shearingas, „Capital Economics“ ekonomistas, įspėjo, kad atsigavimas yra trapus, Latvijai ir Lietuvai atsiliekant nuo Estijos.

„Blogiausias finansų krizės laikas Baltijos šalyse jau praėjo. Bet regionas tiesiog neturi eksporto pajėgumų, kurie išjudintų ekonomikas ateityje“, – teigė ekonomistas.

Euro zonos valstybės, įskaitant Graikiją, Portugaliją ir Airiją, yra nepatogioje padėtyje dėl euro įsivedimo, nors ir Baltijos šalių padėtis sudėtinga.  


Šiame straipsnyje: krizėBaltijos šalys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių