„Expo 2012“ afera: pigų Lietuvos paviljoną gelbės gintaro spindesys

Šiemet Lietuvos paviljonas pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ bus pastatytas keturis kartus pigiau nei ankstesniais metais, tačiau biudžetas valdininkams pasiskraidyti į Pietų Korėją padvigubėjo. Per 4 mln. valstybės biudžeto lėšų bus išleista ne viešajam pirkimui, o lankstesniam projekto konkursui.

Kyla abejonių

Pernai vidurvasarį paaiškėjo, kad mūsų šalį tarptautinėje parodoje „Expo 2012“, kurios tema „Gyvieji vandenys ir pakrantės“, pristatys ekspozicija „Gintaras“. Konkursui buvo pateiktos penkios idėjos, tačiau daugiausia vertinimo komisijos balų pelnė architektų tėvo ir sūnaus Mečislovo ir Martyno Valevičių pateikta idėja. Ji išsiskyrė ryškumu ir, ekspertų vertinimu, turėtų geriausiai reprezentuoti Lietuvą.

Lietuvos paviljono „Gintaras“ įrengimo biudžetas – 1 mln. litų. Pasak Lietuvos ekspozicijos „Expo 2012“ generalinio komisaro Romo Jankausko, dar apie 800 tūkst. litų reiks ekspozicijai, įrangai ir baldams, apie 2,4 mln. litų bus išleista paviljono priežiūrai, gidų darbui ir jiems apgyvendinti, kultūrinei programai organizuoti, įvairių ministerijų ir įstaigų darbuotojų komandiruotėms ir pan. R.Jankaukas patvirtino, kad paviljono „Gintaras“ autoriai bus atsakingi tik už įgyvendinimo priežiūrą, o paviljoną statys kiti. Už idėją ir projekto įgyvendinimo priežiūrą minėti autoriai gaus apie 150 tūkst. litų. Bendras Lietuvos dalyvavimo pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ biudžetas – 4,2 mln. litų.

Priešingai nei per ankstesnius Lietuvos prisistatymo pasaulinėse parodose konkursus, šiemet buvo skelbiamas tik projekto idėjos ir priežiūros konkursas. Kaip paaiškino Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovė spaudai Aušra Pocienė, Aplinkos ministerija skelbė projekto konkursą, kurio organizavimo Viešųjų pirkimo įstatymas neaprėpia ir šiuo atveju VPT šio konkurso nekontroliuoja. „Nors esame gavę kelias Aplinkos ministerijos organizuoto “Expo 2012„ projekto konkurso pretenzijas, tačiau skundžiamasi ne dėl procedūrų pažeidimo. Projekto konkursas buvo organizuotas pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką. Tai ne mūsų sfera“, – informavo VPT atstovė.

Nori daugiau skaidrumo

Nors Aplinkos ministerija ginasi, kad projekto konkursas buvo organizuotas skaidriai ir atitiko visus keliamus viešinimo reikalavimus, tuo abejoja Lietuvos stendų statytojų asociacija (LIPSTA).

„Daugumą pasaulinėse “Expo„ parodose dalyvaujančių šalių paviljonų įrengia tų šalių stendų statytojai. Iki šiol Lietuvoje tokios galimybės buvo, tačiau Aplinkos ministerijos skelbtame “Expo 2012„ projekto konkurse buvo aiški sąlyga, kad reikia pateikti tik idėją, o paviljoną statys kiti. Natūralu, kad vėliau turėjo būti skelbiamas idėjos realizacijos konkursas, bet tokio nesulaukėme. Todėl kyla abejonių Lietuvos dalyvavimo pasaulinėje parodoje “Expo 2012„ skaidrumu“, – LIPSTA poziciją pateikė jos atstovas. LIPSTA neabejoja, kad Lietuvos paviljonas gali būti sukurtas už nustatytą 1 mln. litų sumą, tačiau įtarimų kelia nesumažinta kitų išlaidų dalis. Teigiama, kad ji net padvigubėjo, nes skaičiuojant, kad paroda Pietų Korėjoje vyks perpus trumpiau nei 2010-aisiais Kinijoje, kitos išlaidos išlieka beveik tokios pačios.

LIPSTA pateiktais duomenimis, prieš porą metų Lietuvos paviljono (1700 kv. m) įrengimo Kinijoje kaina siekė 2352 litus už 1 kv. m. Už 4 mln. litų paviljoną įrengė Lietuvos bendrovė. Skaičiuojama, kad įrengti Lietuvos paviljoną (323 kv. m) Pietų Korėjoje kainuos 3095 litus už 1 kv. m, arba 1 mln. litų. „Tačiau dėl įrengimo derimasi su korėjiečiais be jokių konkursų, diskriminuojant Lietuvos verslą. Darome išvadą, kad taupoma pagrindiniams dalykui parodoje – ekspozicijai“, – pabrėžė LIPSTA atstovas.

Valstybės kontrolės akiratyje

Aplinkos ministerijos naudojamų Lietuvos biudžeto lėšų teisėtumu jau anksčiau buvo suabejojusi Valstybės kontrolė (VK). Atliekant Aplinkos ministerijos 2010 m. finansinį (teisėtumo) auditą aukščiausiems valstybiniams auditoriams užkliuvo pasaulinės parodos „Expo 2010“ lėšų panaudojimo teisėtumas.

Tąkart nustatyta, kad Aplinkos ministerija nekontroliavo lėšų panaudojimo įrengiant ir demontuojant Lietuvos pristatymo pasaulinėje parodoje „Expo 2010“ ekspoziciją ir iš paslaugą teikusios bendrovės nepareikalavo, kad darbų priėmimo aktuose būtų nurodyti atlikti darbai ir suteiktos paslaugos. Negavę šias išlaidas patvirtinančių duomenų auditoriai negalėjo įvertinti, ar 2010 m. 2,9 mln. litų valstybės biudžeto lėšų panaudota teisėtai.

Dienraštis VK pasiteiravo, ar šiemet, kai kyla klausimų dėl viešojo pirkimo konkurso skaidrumo, nekyla tokių pačių abejonių dėl biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumo. VK Komunikacijos skyrius informavo, kad šiuo metu VK atlieka Aplinkos ministerijos 2011 m. finansinį auditą. „Atliekant auditą planuojama įvertinti ir minėtų paslaugų pirkimo procedūrų bei lėšų, susijusių su “Expo 2012„ paroda, panaudojimo teisėtumą. Valstybiniams auditoriams nustačius pažeidimų, Aplinkos ministerija bus informuota raštu, o reikšmingi pažeidimai bus nurodyti valstybinio audito ataskaitoje“, – rašoma VK atsakyme. Minėtas auditas bus baigtas ir jo ataskaita bus paskelbta ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 1 d.

Išlaisvino kūrėjus ir pinigus

Lietuvos ekspozicijos „Expo 2012“ generalinis komisaras R.Jankauskas aiškino, kad šiemet, priešingai nei ankstesniais metais, projekto konkursas buvo skelbtas dėl kelių priežasčių. „Siekėme, kad projekto idėja ir įgyvendinimas būtų atskirti ir taip kūrėjai išlaisvinti nuo beatodairiško taupymo. Turime patirties, kaip paviljono projekto idėją įgyvendina tie patys, kurie jį ir stato, patenkama į labai keistą situaciją. Pvz., Lietuvos paviljoną įrengiant Kinijoje bendrovei už idėją ir įgyvendinimą buvo skirta 3,9 mln. litų. Natūralu, kad tuomet stengiamasi kuo mažiau išleisti, kad patiems daugiau liktų“, – mano R.Jankauskas.

Paklaustas, ar buvo justi, kad ankstesni kūrėjai taupė, jis nei patvirtino, nei paneigė. „Kelis mėnesius trukusios parodos paviljonas turi būti tinkamas naudoti ilgiau nei stendas komercinėje parodoje. Stendų statytojai yra stendų statymo profesionalai. Įrengiant ilgai trunkančių parodų paviljonus dauguma pasaulio šalių pasitelkia architektus. Šįkart tai padarė ir Lietuva“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak jo, norint kūrėjus išlaisvinti iš dviprasmiškos situacijos ir buvo skelbiamas konkursas projektui parengti, o ne statyboms organizuoti.

„Konkursas skelbtas pagal viešojo pirkimo taisykles, bet tai buvo projekto konkursas. Projekto konkurse vertinama idėja, taip pat finansinės galimybės. Tačiau ne mažiausia kaina ir ekonominis naudingumas gali nulemti, kuris projektas laimės konkursą. Bet pagal projektų konkursą laimėjusi įmonė gali be kito konkurso derybų būdu sutarti dėl kainos ir įgyvendinti tą projektą“, – paaiškino R.Jankauskas.

Pasak jo, šiuo atveju konkurso dalyviams buvo žinoma, kad Lietuva paviljonui įrengti gali skirti ne daugiau kaip 1 mln. litų. „Niekada negalime būti tikri, kiek iš valstybės biudžeto bus skirta lėšų. Tai paaiškėjo tik metų pabaigoje, o idėjos konkursą reikėjo skelbti. Įgyvendinant projektą “Gintaras„ bus pasirinkta tokia procedūra, kokią leis pasirinkti Viešųjų pirkimų įstatymas“, – kalbėjo R.Jankauskas. Esą dabar Aplinkos ministerijos teisininkai tai aiškinasi, ir tai, kaip vyks Lietuvos paviljono statybos Pietų Korėjoje, paaiškės kitą savaitę.

Paremsime korėjiečius

Tačiau jau balandžio 1-ąją milijoninės vertės Lietuvos paviljono Pietų Korėjoje išorės ir vidaus apdailos darbai turi būti pabaigti, likusi ekspozicijos dalis turi būti įrengta vėliausiai iki gegužės 1-osios. „Norint viską spėti, jau vasarį reiktų pradėti apdailos darbus, todėl jeigu vyktų konkursai, viskas labai užsitęstų“, – kalbėjo Lietuvos ekspozicijos „Expo 2012“ generalinis komisaras R.Jankauskas.

Aiškėja, kad Lietuvos paviljoną įrengs ne lietuviai, o korėjiečiai. Projekto konkurso sąlygose buvo aiškiai nurodyta, kad konkursas skelbiamas ne projektui įgyvendinti, o parengti. „Dėl to buvo reikalaujama, kad laimėjimo atveju autoriai galėtų padaryti visus brėžinius projektui įgyvendinti. Be minėto kūrėjų dviprasmiškumo, yra ir kita tokio sprendimo aplinkybė. Pasaulinės parodos vyksta kas keletą metų ir jose dalyvauja daugiau kaip 100 valstybių. Bene visoms valstybėms dirbant vienoje teritorijoje iškyla įvairiausių problemų ir parodos organizatoriai yra pasirengę padėti. Pvz., centralizuotai ir supaprastintai teikiamos įvairios paslaugos. Dauguma valstybių jomis naudojasi. Dalyvių patogumui pasiūlyta 30 įmonių, kurias organizatoriai rekomenduoja. Manau, kad yra gana didelis pasirinkimas ir didelė tikimybė, jog darbai bus atlikti laiku ir kokybiškai“, – dėstė Lietuvos ekspozicijos „Expo 2012“ generalinis komisaras.

Pasak jo, jeigu pagal Lietuvoje galiojančias viešojo pirkimo taisykles pirkti paslaugas iš korėjiečių galimybės nebus, teks skelbti konkursą, kuriame galės dalyvauti ir jie, ir lietuviai.

Pasak R.Jankausko, įrenti Lietuvos paviljoną už 1 mln. litų įmanoma, nes esą parodos organizatoriai yra pateikę skaičiavimus, kad Lietuvos pasirinktą paviljoną (250 kv. m) įrengti turėtų kainuoti maždaug 600 tūkst. litų. „Įvertinus, kad Lietuvos paviljone bus pastatytas antras aukštas, bendra įrengimo sąmata neturėtų viršyti 1 mln. litų“, – sakė pašnekovas. Pasak R.Jankausko, Pietų Korėjoje jau buvo susitikta su kai kuriais organizatorių pasiūlytais paviljono rengėjais ir buvo vedamos derybos.

Komentarai

Algimantas Čekuolis, Žurnalistas, rašytojas, keliautojas

Projekto „Gintaras“ koncepcija gana originali, galinti sudominti lankytojus ir turbūt nesikartos kituose paviljonuose.

Giedrius Kuprevičius, Kompozitorius, KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas

Projektas „Gintaras“ įdomus, tačiau ganėtinai banalios ir besikartojančios koncepcijos. Gintarą galima pateikti daug išradingiau ir drąsiau, o ne vien kaip visos ekspozicijos centrą.

Aurelijus Zykas, VDU Azijos studijų centro vadovas

Aiški ir nušlifuota idėja, glaudžiai susijusi su Lietuva. Neigiamos ypatybės: neaišku, ar gintaras yra efektyvi pristatymo priemonė Pietų Korėjoje. Kyla abejonių dėl informatyvumo, ar bus ką veikti paviljone.

Gintautas Blažiūnas

Projektas įdomus savo vientisumu, tačiau galėtų būti aiškiau pateiktas šalies pristatymas, neaiškus įgyvendinimas. Kilo klausimas, ar bus aiški idėja?

Dae Suk Choi, Korėjiečių žurnalistas, knygos ir filmo apie Lietuvą autorius

Korėjiečiai nevertina gintaro taip, kaip lietuviai, tačiau aš Pietų Korėjoje nemačiau gintarų su inkliuzais, tad šie man pasirodė tikrai įdomūs.

Romas Pakalnis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas

Suabejojau, ar tikrai tik gintaras pristato Lietuvą pasaulyje, nors jo tematika svarbi. Kyla pavojus, kad ekspozicijos turinys bus menkai siejamas su darnaus vystymosi idėjomis.