Europos Parlamentas spręs dėl „mėlynosios kortelės"

Ateinančią savaitę Europos Parlamentas priims galutinį sprendimą dėl „mėlynosios kortelės", kuri leistų palengvinti laikino kvalifikuotų iš už Europos Sąjungos (ES) ribų atvykstančių specialistų įsidarbinimo ES erdvėje taisykles. JAV žaliosios kortos pavyzdžiu kuriama „mėlynoji kortelė" leistų sumažinti darbuotojų trūkumą inžinerijos, kompiuterinių technologijų ir kitose aukštos kvalifikacijos reikalaujančiose srityse. Ką apie šią Europos Sąjungos iniciatyvą mano išsilavinę užsieniečiai?

„Šengeno valstybės išduotas leidimas gyventi nesuteikia teisės dirbti - tai atbaido kvalifikuotus imigrantus", - mano Nyderlanduose studijuojantis doktorantas iš Indijos Nandagopalas Menonas, tikintis, kad „mėlynoji kortelė" išspręs šią problemą.
 
Belgijoje doktorantūros studijas bebaigiančiam Toddui Chakarai nepavyko susirasti darbo šioje šalyje, tuo tarpu Pietų Afrikoje šis Zimbabvės pilietis įsidarbino konsultantu energetikos srityje. Europoje koją pakišo biurokratiniai barjerai ir nepakankamos prancūzų kalbos žinios.
 
T.Chakara tvirtina, kad „mėlynosios kortelės" sukūrimas be mentaliteto pokyčių nieko neduos. Pasak jo, imigrantus labiausiai atbaido imigracijos tarnybų skeptiškumas ir įtarumas atvykėlių atžvilgiu.
 
Azerbaidžanietė Zarifa Abbasova mano, kad ES būtų naudinga pasinaudoti iš kitų šalių atvykstančių žmonių patirtimi ir talentu. Tačiau ar sukūrusi „mėlynąją kortelę" Europa nepasiglemš kitoms - ypač besivystančioms šalims - gyvybiškai būtinų specialistų? Z.Abbasova siūlo numatyti apribojimus, pavyzdžiui, įpareigoti gydytojus grįžti į savo šalį po trejų ES praleistų metų.
 
Laikinasis leidimas dirbti Europos Sąjungoje taip pat suteiks teisę kartu atvažiuoti ir įsidarbinti šeimos nariams. „Azerbaidžano jaunimas tuokiasi ir susilaukia vaikų pakankamai anksti, todėl leidimas atvykti su šeima gerokai palengvintų situaciją", - mano Z.Abbasova.
 
Ar ES sugebės konkuruoti su daugiausiai gabių žmonių iš užsienio pritraukiančia JAV? Pasak indo N.Menono, Europos Sąjungoje yra daugiau įvairovės - taigi ir galimybių mokytis ar susirasti darbą. 

Jei ES valstybėms pavyks susitarti dėl „mėlynosios kortelės", ji leis suvienodinti kvalifikuotų specialistų iš trečiųjų šalių įsileidimo į ES taisykles. Šiuo metu kiekviena ES valstybė šioje srityje taiko savo nuostatus.

„Mėlynąja kortele" bus vadinamas trejus metus galiosiantis leidimas dirbti ir gyventi ES valstybėje, po penkerių metų leidžiantis gauti ilgalaikio gyventojo statusą. Šių kortelių savininkams bus sudarytos sąlygos dalyvauti šalių, kuriose jie dirba, socialinės apsaugos sistemose.

Terminas „kvalifikuotas specialistas" išduodant kortelę reikštų, kad atvykėlis yra baigęs bent trejus metus trukusias aukštojo mokslo studijas arba turi bent penkerių metų profesinę kvalifikaciją, įskaitant dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį.

Europos Parlamentas dėl „mėlynosios kortelės" balsuos lapkričio 20 dieną.


Šiame straipsnyje: mėlynoji kortelėES

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių