Europos Parlamentas paragino griežčiau kontroliuoti Ignalinos AE uždarymui skirtas lėšas

Europos Parlamentas antradienį paragino griežčiau kontroliuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Rezoliucija nėra teisiškai įpareigojanti, bet atspindi susirūpinimą ES dėl pinigų panaudojimo. Šio proceso skaidrumą neseniai pradėjo tirti ir Lietuvos prokurorai.

Per plenarinę sesiją Strasbūre priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad "labai vėluojama įgyvendinti pagrindinius atliekų infrastruktūros valdymo projektus (naudoto kuro saugojimo ir atliekų saugyklos projektą), todėl atsirado papildomų išlaidų, palyginti su pradine sąmata".

Anot Europos Parlamento, delsimas "gali pradėti trukdyti viso eksploatavimo nutraukimo planui ir atitinkamai padidinti išlaidas", todėl Europos Komisija paraginta paraginta pateikti detalų ilgalaikį AE eksploatavimo nutraukimo finansavimo planą bei prisiimti atsakomybę už ES paramos panaudojimą.

Rezoliucijoje taip pat išsakytas nerimas dėl atominių elektrinių uždarymo eigos Slovakijoje ir Bulgarijoje.

Dokumente pažymima, kad Ignalinai buvo numatyta skirti iš viso 1,37 mlrd. eurų ir daugiau nei pusė buvo išmokėta, tačiau "didelė lėšų dalis paskirta energetikos projektams" ir vis dar reikia daug lėšų eksploatavimui nutraukti.

Lietuvoje išrinktas europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis sakė, kad dar išlieka dar neišspręstų klausimų, tokių kaip lėšų paskirstymas konkretiems uždarymo darbams atlikti, sudėtingos valstybės narių administravimo struktūros, kurios galbūt neleidžia efektyviai įsisavinti skiriamo finansavimo.

"Manau, kad Europos Komisija turėtų atlikti didesnį koordinuojamąjį vaidmenį norint užtikrinti savalaikį ir saugų šių branduolinių reaktorių uždarymą skirtų lėšų panaudojimo skaidrumą, paskatinti šias valstybes plėtoti alternatyvią energetiką ir naujų darbo vietų kūrimą", - diskusijoje kalbėjo Z.Balčytis.

Vilniaus apygardos prokuratūra praeitą savaitę patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE).

Tyrimas pradėtas po dabartinės elektrinės administracijos kreipimosi dėl galimai "neskaidraus ir neefektyvaus" jėgainės eksploatavimo nutraukimui skirtų lėšų panaudojimo 2003-2009 metais.

Praeitą mėnesį viešai išplatintame IAE administracijos pranešime teigiama, kad galimai nusikalstami veiksmai gali atnešti dešimtis milijonų litų nuostolių ir diskredituoti Lietuvą prieš Europos Sąjungą (ES), kuri parėmė 2009 metų pabaigoje uždarytos elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus.

Anot pranešimo, yra įtarimų, jog buvusios Ignalinos AE vadovybės ir kitų darbuotojai nusikalstami veiksmai galėjo lemti naujos laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto (B1 projektas) vėlavimą ir brangimą.

Skunde teigiama, kad tuometinė IAE vadovybė ignoravo nepriklausomų ekspertų komisijos išvadą, jog konsorciumo GNS-NUKEM pasiūlymas neatitinka viešųjų pirkimų konkurso techninės specifikacijos reikalavimų ir pasirašė sutartį dėl projekto B1 įgyvendinimo su konsorciumu GNS-NUKEM.

Teigiama, kad 2005 metais pasirašyta ir 2009 metais pakeista sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymus, Ignalinos AE įstatymus, darbo reglamentą. Teigiama, kad dėl projekto B1 vėlavimo 2-ojo bloko reaktoriuje ir abiejų blokų baseinuose tebėra laikomas kuras, o IAE dėl tokio vėlavimo patiria papildomas išlaidas, kurios preliminariais skaičiavimais sudarys apie 56 mln. litų.

Anot Ignalinos AE vadovybės, projekto vėlavimas, išaugusi projekto kaina, komerciniai ginčai su rangovu suteikia ES institucijoms galimybę kelti klausimą dėl galimai neskaidraus ir neefektyvaus iki šiol IAE eksploatacijos nutraukimui skirtų lėšų panaudojimo.


Šiame straipsnyje: Ignalinos AEuždarymo lėšos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių