„European Voice“: Lietuva, Baltarusija ir Rusija varžosi dėl Baltijos energetikos galiūnės titulo

Per praėjusius metus Baltijos regione prasidėjo atominės energetikos varžybos tarp Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos ir jų nugalėtojas tikriausiai taps regiono "energetikos galiūnu", teigia apie Europos Sąjungą (ES) rašantis leidinys "European Voice".

Visos trys šalys žino, kad galiausiai pastačius regione tris atomines elektrines, susiformuos brangiai atsieisiantis energijos perteklius. Taigi kiekviena šalis žino, kad daugiausia šansų laimėti šiose varžybose turės tas, kuris greičiausiai pradės įgyvendinti savo projektą.

Geografiškai Rusija ir Baltarusija rengiasi "apsupti" Lietuvą elektrinėmis. Rusija stato savo elektrinę Kaliningrado regione vos už 15 kilometrų nuo vakarinės Lietuvos sienos, o Baltarusija pasirinko statybvietę maždaug tokiu pat atstumu, bet nuo rytinės Lietuvos sienos. Suprantama, Lietuva, kuri sielojasi dėl Europos Sąjungos (ES) išreikalauto Černobylio tipo reaktoriaus Ignalinoje uždarymo pernai gruodį, nerimauja ir reikalauja, kad ir Baltarusija, ir Rusija atliktų daugiau poveikio aplinkai vertinimų, rašo leidinys.

Lietuva atmeta visus pasiūlymus bendradarbiauti šioje srityje. Taigi, kai Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pakvietė Vilnių dalyvauti jų atitinkamuose projektuose, Lietuvos vyriausybės vadovas Andrius Kubilius buvo nepalenkiamas - anot jo, Lietuva kartu su Estija, Latvija ir galbūt Lenkija statys savo elektrinę Visagine, toje pat vietoje, kurioje veikė senoji Ignalinos atominė elektrinė (IAE). Vilnius tikisi pasirinkti strateginį investuotoją iki šių metų pabaigos, o statyba galėtų prasidėti 2012 metais.

Tuo tarpu Rusija tikisi pritraukti Vakarų partnerį ir taip nuslopinti susidomėjimą Lietuvos elektrine. Rusijos valstybės kontroliuojamoje atominės energetikos pramonėje toks privatizavimas neturi precedentų. "Rosatom", Rusijos integruota atominės energetikos korporacija, tvirtina, kad susidomėjimas 49 proc. Kaliningrado atominės elektrinės akcijų paketu yra didžiulis. Statybvietėje jau apsilankė Italijos "Enel" atstovai.

Vis dėlto parduoti šias akcijas Rusijai bus keblu. Maskva kalba apie elektrinės eksporto į energijos stokojantį regioną potencialą, bet Kaliningrado regionas yra izoliuotas ir Maskva neturi garantijų, jog ji galės eksportuoti energiją per Lietuvą ar Lenkiją. Kitų siūlomų maršrutų - tiekimo povandeniniais kabeliais į tokias šalis kaip Vokietija ar Švedija - sėkme abejojama. Čia ir glūdi Rusijos projekto ironija - tam, kad projektas būtų sėkmingas, Maskvai reikės patraukti į savo pusę šalį, kurią ji stengiasi nustumti į užribį, rašo "The European Voice".

A. Kubilius tai puikiai žino. Jis ir V. Putinas aptarė savo šalių projektus kovo mėnesį. "Aš jo [V. Putino] paklausiau - kur yra rinka elektros energijai, kuri bus gaminama Kaliningrade? Jis neatsakė", - Lietuvos premjeras pareiškė leidiniui liepos mėnesį. "Aš pasakiau, kad mes statome savo elektrinę savo rinkai ir savo poreikiams. Po to vėl paklausiau jo apie jo rinką, ir [jis] nusprendė pakeisti temą."

Žinoma, Rusija galėtų numoti ranka į Lietuvą ir susitarti su Lenkija, kuri nori mažinti priklausomybę nuo anglių ir siekia iki 2022 metų pastatyti savo pirmąjį atominį reaktorių. Bet ir čia yra problemų. Kaliningrado srities elektros energijos tinklai nėra susieti su Lenkijos tinklais, taigi gali prireikti didžiulių investicijų į infrastruktūrą. "Mano bendra išvada dėl kitų projektų labai paprasta - jeigu mums pavyks įgyvendinti savo projektą, nežinau, ar tie kiti projektai bus įgyvendinti", - pareiškė A. Kubilius.

Kol kas Maskva stengiasi įgyti persvarą ir skubina Kaliningrado atominės elektrinės - Baltijos atominės elektrinės - statybą. Ir projekto įgyvendinimo sparta iš tikrųjų neturi precedento. Apie dviejų reaktorių elektrinės projektą paskelbta 2008 metų balandį, o darbai pradėti jau vasarį. Taigi nuo paskelbimo iki statybos pradžios praėjo mažiau nei dveji metai - gerokai mažiau, palyginti su pasauline maždaug penkerių metų norma.

Tam "Rosatom" praktiškai ignoravo Kaliningrado regiono gyventojus, kurie iš esmės nepritaria idėjai statyti jų provincijoje atominę elektrinę. Korporacija nori pasiekti tikslą, pagal kurį pirmasis iš dviejų 1150 MW reaktorių turi būti pastatytas ir turi pradėti veikti 2016 metais, ir panašu, kad jos niekas nesustabdys.

Prarastą atominę galią susigrąžinti siekianti Lietuva negali sau leisti prabangos apeiti formalumus. (Prieš IAE uždarymą nuo atominės energijos pasaulyje labiau priklausė tik Prancūzija.) Būtina laikytis visų ES standartų ir reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, kuri tebėra atskirta nuo Europos energijos tinklo, prašo ES finansuoti jungtį su Lenkijos tinklais ir povandeninę jungtį su Švedija. Vilnius įsitikinęs, kad naujoji Lietuvos elektrinė turės rinką savo energijai. Jei bus rastas investuotojas, bus orientuojamasi į 2018 metų terminą.

Baltarusija šiose varžybose užima keistą vietą. Elektrinę statys ir finansuos Rusija, taigi Maskva visada gali rasti priežastį užvilkinti šį projektą. Ir tai jau vyksta. Dvi šalys ginčijasi dėl kainos, infrastruktūros ir elektros energijos pardavimo, ir Minskas iš esmės neturi kito pasirinkimo, kaip tik pasiduoti Rusijos reikalavimams. O santykiai tarp dviejų šalių, Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui aštriai sukritikavus A. Lukašenką, šiuo metu yra itin įtempti, taigi nėra aišku, ar Baltarusijos 2 tūkst. MW elektrinė apskritai kada nors bus pastatyta.

Žinoma, "Rosatom" noriai pastatytų elektrinę, kuri, preliminariais skaičiavimais, galėtų pradėti veikti 2016 metais, jei turėtų garantijų, kad korporacijos investicijos atsipirks. Tačiau galutinis sprendimas bus politinis. Elektrinė tikriausiai taps dar vienu pažadu, kuriuo Maskva gali bandyti vilioti Minską dviem šalims ginčijantis dėl absoliučiai visko - nuo naftos kainų iki muitų sąjungos, rašo "The European Voice".