Europa pradėjo puolimą prieš „Gazprom“ ir V.Putiną

Rusija ir Europos Sąjunga (ES) yra įsitraukusi į karus dėl dujų, ir Europa ką tik surengė dar vieną ataką: Europos Komisijos antimonopolinės institucijos atliko kratas Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ antrinėse įmonėse.

Oficialiai aiškinama, kad ES siekia padidinti konkurenciją energijos išteklių rinkose. Tačiau siekiant suprasti kiekvienos šios mozaikos dalies paskirtį, būtina pamatyti visą paveikslą.

Šio tyrimo imtasi padidėjus diplomatinei įtampai tarp Rusijos ir ES dėl būsimo energetikos išteklių tiekimo Europai, susijusiai su dviem konkuruojančiais dujotiekių statybos projektais - Europos planuojamu „Nabucco“ vamzdynu ir Rusijos dujotiekiu „South Stream“.

Europiečiams tenka rinktis: arba diversifikuoti importą, užsitikrinus tiekimą iš milžiniškų gamtinių dujų telkinių Centrinėje Azijoje, arba tapti labiau priklausomiems nuo Rusijos tiekiamų dujų.

Kita vertus, prieš kelias dienas paaiškėjo, jog dabartinis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas tikriausiai grįš į Kremlių dar bent šešeriems metams. Europos išpuolį prieš premjerui pavaldžią „nacionalinę vertybę“ - Rusijos dujų eksporto monopolininkę „Gazprom“ - galima laikyti tam tikru atkirčiu asmeniškai V.Putinui.

Pastaruoju metu Europa neįprastai energingai ėmėsi ieškoti partnerių, galinčių tiekti dujas „Nabucco“ vamzdynu ir šiuo metu derasi su Azerbaidžanu bei Turkmėnija dėl su šiuo projektu susijusio Kaspijos jūros dujotiekio statybos.

Tačiau esama ir kliūčių: Rusija visomis prieinamomis priemonėmis - teisminiu vilkinimu, deklaruojamu susirūpinimu dėl ekologijos ir diplomatiniu spaudimu - stabdo ES projektą, trukdydama pasirašyti sutartį dėl Kaspijos jūros teisinio statuso. Ir panašu, kad Europa praranda kantrybę.

Įtampos didėjimas - bloga žinia „Gazprom“ akcininkams. Šios bendrovės darbuotojai nusiteikę optimistiškai ir nesitiki sulaukti didesnių sankcijų, bet jeigu Europos Komisijai pavyks pagrįsti įtarimus dėl kartelinio susitarimo, koncernui gresia milžiniškos baudos - iki 10 proc. dukterinių įmonių, dėl kurių veiklos atliekamas tyrimas, metinės apyvartos. Vien Vokietijoje baudos suma gali siekti 900 mln. JAV dolerių.

ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris šį mėnesį patarė Rusijai per daug neužsižaisti pagalių kaišiojimu į ratus.

Vokietijos radijas "Deutsche Welle" citavo komisaro žodžius: "Jeigu Rusija mėgins sukliudyti "pietiniam koridoriui" techniškai, nutiesdama "South Stream", arba politiškai, spausdama Ašchabadą ir Baku, aš asmeniškai pradėsiu mažiau pasitikėti ilgalaikiams kontraktams ir mažiau tikėti pareiškimais, jog dujos nėra politinis įrankis."
Tikėtina, kad Maskva atsitrauks, suvokusi savo taktikos keliamą pavojų, ir mėgins gauti naudos iš bendradarbiavimo su ES - pavyzdžiui, perimdama per Ukrainą einančių dujotiekių valdymą, mainais atsisakydama nuo politiškai motyvuoto „South Stream“.

NE UŽ „NABUCCO“, O PRIEŠ KREMLIŲ

„Gazprom“ ir anksčiau nebuvo pageidaujamas svečias Europoje, kuri baiminasi galimo Rusijos energetinio šantažo, tačiau taip pat nepastebima, kad būtų vieningai palaikomas „Nabucco“ projektas.

Šią savaitę Didžiosios Britanijos naftos milžinė BP pareiškė planuojanti pasistatyti atskirą vamzdyną pumpuoti dujoms iš Azerbaidžano telkinių, į kuriuos taip pat nusitaikę ir „Nabucco“ akcininkai.

Veikiau galima kalbėti apie Europos vienybę prieš „Gazprom“, kurį daugelis tapatina su Rusijos valdančiuoju režimu.

Būdamas šalies vadovu, V.Putinas pastebimai globojo "Gazprom".
Būtent V.Putinas pakvietė vadovauti „Gazprom“ iškeltam dujotiekio „Nord Stream“ statybos projektui buvusį Vokietijos kanclerį ir savo asmeninį draugą Gerhardą Schroederį.

Šiemet Japonijoje įvykus Fukušimos atominės jėgainės katastrofai, V.Putinas pakvietė šios šalies bendroves eksploatuoti dujų telkinius Rusijoje, Jis taip pat siūlė didinti energetikos išteklių eksportą į Europą, siekiant padidinti tiekimo apimtis Japonijos įmonėms.

"Gazprom" sugebėjo pasiekti tam tikrą pažangą, plėsdama savo veiklą Europoje - ypač Vokietijoje ir Italijoje, kur V.Putino įtaka didžiausia.
„Gazprom“ nebe pirmą kartą susiduria su įnirtingu pasipriešinimu Europoje, o koncerno svajonių užsitikrinti tiesioginę prieigą prie vartotojų Bendrijoje įgyvendinimas nuolat atidėliojamas.
Europiečiams nepriimtina netgi netiesioginė Maskvos įtaka: Rusijos bendrovei „Surgutneftegaz“ nebuvo leista įsigyti dalies Vengrijos energetikos įmonės MOL akcijų, atšaukus beveik užbaigtą sandorį, nes Rusija tokiu galėjo gauti informacijos apie „Nabucco“ projektą, kurio dalį akcijų valdo vengrų bendrovė.

Bendrovės "Gazprom" ir "Rosneft" taip pat suinteresuotos įsigyti dalį Lenkijos naftos perdirbimo įmonės "Lotos" akcijų, tačiau Varšuva atidėlioja sprendimą dėl pardavimo.
„Gazprom“ taip pat mėgino įsiskverbti į Europos elektros mažmeninių vartotojų rinką, vasarą pasirašiusi su Vokietijos bendrove RWE memorandumą dėl galimybių įkurti bendrą įmonę, kuri kontroliuotų kai kurias jėgaines Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Beneliukso šalyse.

Birželio pabaigoje „Gazprom“ pareiškė ketinantis investuoti į Vokietijos energetikos rinką, kai Berlynas paskelbė atsisakantis branduolinės energetikos programos po Fukušimos jėgainės avarijos Japonijoje. Rusijos koncernas šiuo metu derasi dėl dujomis kūrenamų elektrinių statybos su Vokietijos bendrovėmis E.ON, „Wintershall“, RWE ir nepriklausomomis energetikos įmonėmis.

Šis bendrovių sąrašas labai artimas tam, kuriuo dabar susidomėjo Europos Komisija.
Pavasarį „Gazprom“ pripažino patiriantis sunkumų dėl sumažėjusios dujų paklausos Europoje, kuriai nepatinka energetinė priklausomybė nuo Rusijos koncerno, tiekiančiai apie ketvirtadalį Bendrijoje suvartojamų dujų.

Jeigu ši priešprieša užsitęs, bendrovės pelnas taip pat gali sumažėti dėl „Gazprom“ gresiančių baudų.


Šiame straipsnyje: GazpromDujosdujų kaina

NAUJAUSI KOMENTARAI

j.l.

j.l. portretas
Sukruto mat!!!! Senai to laukti reikejo....Putkinas nori pakarti visus, kas tik pries ji...juk Vsio zakonna...

Kęstas

Kęstas portretas
Tiems, kurie laukia rusų tankų Nekalbėkime apie rusų problemos politiką, nes ji jau visiems pabodo. Aptarkime rusų tankus. Po Irako, Afganistano ir Libijos aišku, kad tankai tinka tik muses baidyti. Kiekvienas gabus Lietuvos vaikas turi būti mokomas snaiperio įgūdžių. Kiekvienas net ir nelabai gabus Lietuvos vaikas turi mokėti paleisti nedidelią raketą ir ją valdyti. Kievienas Lietuvos gyventojas turi mokėti paruošti ir užkasti miną. Kur Lietuvos bepiločiai lėktuvėliai ir maži malūnsparniai? Kiekvienas Lietuvos vaikas turi mokėti valdyti juos.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių