Euro zonos šalys sutarė dėl pagalbos Graikijai priemonių, matyti projekte

Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dėl kai kurių priemonių, kaip suteikti finansinę pagalbą Graikijai ir užbėgti už akių finansų krizės plitimui euro zonoje, pranešama BBC tinklalapyje.

Briuselyje surengto 17 ES šalių lyderių susitikimo dalyvių baigiamojo pareiškimo projekte sakoma, kad Graikijai, Airijai ir Portugalijai bus pratęsti skolų grąžinimo terminai bei sumažintos palūkanų normos.

Pareiškime taip pat sakoma, jog anksčiau sudarytam ES ypatingajam pagalbos fondui bus suteiktos papildomos funkcijos, taip pat ir teisė privatiems investuotojams išpirkti vyriausybės obligacijas.

Naujeinų agentūra AFP primena, kad Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pernai suteikė Graikijai 110 mlrd. eurų vertės trejų metų paskolą, tačiau jos nepakanka, todėl euro zonos lyderiai yra priversti susitarti dėl antros skubios paramos.

Nauja parama taip pat apims euro zonos ir TVF paskolas, kurios gali siekti 71 mlrd. eurų, sakė diplomatiniai šaltiniai.

“Mes negalime atmesti jokios galimybės, ir būtina padaryti viską, kad būtų išvengta (nemokumo)”, - sakė į viršūnių susitikimą atvykęs eurogrupės finansų ministrų vadovas Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claud’as Junckeras.

Jis taip pat tvirtino, jog eurui “nėra pavojaus” po kelių savaičių nerimo rinkose, kuriose nuogąstaujama, jog krizė gali apimti Italiją, Ispaniją ir imti plisti toliau pasaulyje.

„Pirmiausia reikia sumažinti palūkanas toms vargšėms šalims, kurios kenčia nuo skolų krizių, nes didesnės palūkanos nieko neišsprendžia, jos tik dar labiau kaitina finansų rinkų kraują“, – mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimundas Kuodis.

Tačiau Graikijos, kaip ir kitų Europos valstybių, bėda, anot analitikų, ta, kad dažnai jos gyvena ne pagal pajamas, pernelyg dosniai remdamos savo gyventojus. Todėl jų problemoms spręsti praverstų ne tik ekonominės, bet ir politinės priemonės.

„Koks galėtų būti pakeitimas? Pavyzdžiui, įstatymas, konstitucinis sprendimas, kad valstybės skola negalėtų viršyti tam tikro procento BVP“, – siūlo V. Vobolevičius.

Ekspertai primena: šiuo metu auga daugelio valstybių, netgi didžiųjų ekonomikos žaidėjų, skolos. Tačiau baimintis, kad stovime prie naujos finansų krizės duobės, esą dar per anksti.

„Pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulio ekonomika,kapitalistinė jos dalis, sakyčiau, yra permanentinės krizės būsenoje. Rimtesnės finansų krizės vyksta maždaug kas 10 metų ir bet kuriuo metu bedus pirštą į pasaulio žemėlapį, yra 8 proc. tikimybė, kad ta šalis, į kurią jūs pataikėte, turi finansų krizę“, – sako R. Kuodis.  

„Jeigu nuosmukio tendencijos pradės reikštis, o taip gali atsitikti ne dėl ko kito, o dėl nesugebėjimo išspręsti tų dviejų didelių skolos krizių – JAV ir čia, šiapus Atlanto, t.y. pietų Europoje, taip, nuosmukio galimybė yra reali. Tačiau jei tokios tendencijos pardės ryškėti, manau, naftos kainos tikrai pradės važiuoti į apačią. Ir tai bus vienintelė gera žinia Lietuvai, nes Lietuva eksportuoja į JAV ir pietinę Europą ne tiek jau daug, o pigesnė nafta mums tikrai išeitų į naudą“, – tvirtina G. Nausėda.  

Anot ekspertų, patį eurą nuo nuvertėjimo saugo silpnos dolerio pozicijos. O stabiliausia, šalia aukso, šiuo metu yra ramiai gyvenančios Šveicarijos valiuta.