- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Estija nuo sausio 1 d. taps eurozonos nare, tačiau joje nedarbas – ypač tarp jaunimo ir rusų tautinės mažumos narių – didesnis nei Lietuvoje.
Estijoje fiksuojamas nedarbo lygis yra didesnis nei Lietuvos. Paskelbti Statistikos departamento II ketvirčio ekonomikos duomenys rodo, kad nedarbas Lietuvoje siekė 18,3 proc., tuo metu Estijoje – 18,6 proc.
Daugiausia bedarbiai Estijoje – jauni bei rusų tautybės asmenys.
„Aš nesitikėjau, kad bus taip sunku surasti darbą. Aš manau, kad su mažais vaikais tai tampa praktiškai neįmanoma“, – portalui euobserver.com teigė 26-erių Egle Molder, dirbanti sekretore ir esanti dviejų vaikų motina.
„Pagrindinės paslaugos, pavyzdžiui, švietimas, socialinis darbas, yra prastai teikiamos. Teikimas turi daug ydų. Estijos vyriausybė nepriėmė jokių potvarkių, pagerinančių vaikų darželių veikimą. Nebuvo įsteigta ir dienos centrų, kuriais galėtų naudotis vidutines pajamas gaunantys asmenys“, – teigė E. Molder.
Socialinės pašalpos, pavyzdžiui, nedarbo ir vaikų pašalpos, Estijoje buvo stipriai apkarpytos. Tokiomis priemonėmis Estija siekė įgyvendinti 3 proc. BVP biudžeto deficito kriterijų.
Estijoje yra 11,7 proc. registruotų bedarbių. Iš šių registruotų bedarbių išskiriamos dvi kategorijos.
Tie, kurie prieš tai turėjo darbą ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius, gauna 50 proc. savo buvusios algos per pirmąsias 100 dienų. Vėliau 40 proc. algos per kitas 170 dienų.
Tie, kurie prieš tai visai nedirbo, gauna menką pašalpą, siekiančią 1 tūkst. kronų (64 eurai), per mėnesį. Tokia pašalpa mokama 270 dienų.
Sveikatos draudimas mokamas tiek ilgai, kiek žmonės pasirodo darbo biržoje.
„Nedarbas yra viena rimčiausių Estijos problemų; su ja vyriausybė turi kovoti“, – teigia Ylo Kaasikas, vyriausiasis Estijos centrinio banko ekonomistas.
„Estijos darbo rinka yra labai lanksti – mes matėme labai greitą šios rinkos žlugimą. Naujas darbo sutarčių įstatymas leido įmonėms daug lengviau atleisti darbuotojus, tačiau toks įstatymas leidžia ne tik atleisti greičiau žmones, bet greičiau juos ir priimti“, – teigė Y. Kaasikas.
Jis pridūrė, kad darbo rinkos atsigavimas truks keletą metų.
Y. Kassikas teigia, kad nedarbas Estijoje turėtų sumažėti šiais metais. Bedarbių, anot jo, po truputį mažėja nuo 2009 metų pabaigos.
Estijoje sektoriai, labiausiai paveikti krizės, – statybų ir industrinės gamybos.
„Darbas įmonėse, fabrikuose pagyvėjo; tai lėmė eksporto padidėjimas. Tačiau vidaus paklausa išlieka maža“, – teigė Y. Kaasikas.
Tačiau vis tiek jaunesnei Estijos populiacijai įsidarbinimo perspektyvos išlieka niūrios. „Eurostat“ duomenimis, I ketvirčio Estijos jaunimo nedarbas siekė 39,8 proc. Tai buvo dvigubai didesnis jaunimo nedarbas nei vidutiniškai ES.
Siimas Sarapuu, Talino darbo biržos direktorius, teigė, kad nedarbas Estijoje išaugo apie dešimt kartų. 2007 metais buvo užregistruota 3,5 tūkst. bedarbių, šių metų kovą skaičius padidėjo iki 38 tūkst. Nuo pavasario šis skaičius sumenko ir rugpjūtį siekė 31 tūkst.
„Talino darbo biržoje darbuotojų skaičių teko padidinti nuo 60 iki 112. Taip buvo nuspręsta padaryti, kad būtų galima aptarnauti plūstančius bedarbius – jų skaičius vis didėjo“, – teigė Talino darbo biržos vadovas.
Apie pusė besikreipiančių į Talino darbo biržą yra rusų tautinės mažumos nariai. Pažymėtina, kad ketvirtadalis Estijos populiacijos yra rusų tautybės.
Estijos rusams, kuriems sovietiniais laikais buvo suteikiami butai ir kitos lengvatos, prisitaikyti prie naujos realybės yra sunku; ypač sunku yra išmokti estų kalbą.
„Pagrindinė priežastis, kodėl rusų tautybės asmenys negauna Estijoje darbo, yra tai, kad jie nemoka kalbos. Tuo tarpu jaunesniems estams sunku gauti darbą todėl, kad jie nemoka rusų kalbos, būtinos norintiems įsidarbinti paslaugų sektoriuje“, – teigė Talino darbo biržos vadovas.
„Mes siūlėme kalbos kursus, tačiau jie buvo veltui. Po 200 valandų trunkančių kursų mes įvertinome pažangą ir pamatėme, kad pinigai buvo išmesti į balą“, – teigė S. Sarapuu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...