Estijos prezidentas: kaltės suvertimas eurui yra apgaulinga iliuzija

Šiemet eurą įsivedusios Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas iliuzija trečiadienį pavadino kai kurių žmonių įsitikinimą, kad dabartinės krizės problemas padėtų išspręsti nepriklausymas euro zonai.

„Euras dėl nieko nekaltas. Pats euras yra gera valiuta. Kalta neatsakinga kai kurių narių fiskalinė politika. Manymas, kad galima išvengti šių problemų nebūnant euro zonoje, yra apgaulinga iliuzija“, - žurnalistams Vilniuje sakė Estijos prezidentas.

Praeitą mėnesį Estijoje paskelbta apklausa parodė, kad 55 procentai estų dabar balsuotų prieš euro įvedimą, jei turėtų tokią galimybę, o dar daugiau prieštaravo Estijos įnašams į stabilumo fondą.

Tačiau Estijos prezidentas tikino, kad bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos įvedimas jo šaliai atnešė daug naudos.

„Kalbant apie investuotojų pasitikėjimą, tiesiogines užsienio investicijas, euras iš tiesų mums buvo naudingesnis nei kas nors galėjo įsivaizduoti“, - kalbėjo Estijos prezidentas.

T.H.Ilveso teigimu, jei Graikija turėtų palikti euro zoną, ji patirtį didžiulių problemų dėl naujos valiutos nuvertėjimo.

„Naujoji valiuta, lyginant su euru, nuvertėtų taip greitai, kad visose srityse iškiltų problemų vykdyti finansinius įsipareigojimus. Tai nebebūtų tik fiskalinė problema, o taptų ekonomine problema ir paveiktų visus mus“, - apie Graikijos grįžimo prie drachmos scenarijų kalbėjo Estijos prezidentas.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad tai, kas vyksta Europoje, reikėtų vadinti „ne euro zonos krize, o atskirų valstybių neatsakingos finansų ir ekonominės politikos pasekme“.

Ji pakartojo nenorinti spekuliuoti euro įvedimo data Lietuvoje. Vyriausybė anksčiau ne kartą skelbė, kad eurą įsivesti bus siekiama 2014 metais.

"Ar būsime euro zonos nariais labai greitai, ar truputį vėliau, priklausys nuo labai konkrečių aplinkybių. Nenorėčiau spekuliuoti datomis, kaip jau minėjau, spekuliacija datomis dabar nėra sveika", - bendroje spaudos konferencijoje sakė prezidentė.
Pabrėžusi, kad Šiaurės ir Baltijos šalyse vykdyta „griežta ir sveika ekonominė politika“ padėjo joms išbristi iš nuosmukio, D.Grybauskaitė sakė, kad reikia svarstyti griežtesnes sąlygas ir euro zonos nariams.

"Greičiausiai reikėtų galvoti netgi apie griežtesnes sąlygas visiems euro zonos nariams, kurie privalo laikytis atsakingos fiskalinės politikos”, - sakė D.Grybauskaitė.