ES viršūnių susitikime - lemtingas metas eurui

Likus nedaug laiko iki itin svarbaus euro ateičiai ES viršūnių susitikimo, Europos Centrinis bankas paskelbė iki 1 proc. mažinąs palūkanų normą. 

Europos Centrinis bankas jau antrą sykį per pastaruosius du mėnesius 0,25 proc. mažina palūkanų normą. Analitikų tai nestebina, rinkos laukia tolesnių Europos Centrinio banko žingsnių. Daug kas laiko jį vienintele institucija, pajėgia kovoti su krize. 

Bet banko pareigūnai, taip pat ir jo naujasis vadovas Mario Draghi įsitikinę, jog toks ugniagesio vaidmuo gali būti tik laikinas, vyriausybės turi deramai tvarkyti savo finansus. 

„Lyderiai turi nutarti, ne ką jie gali nuveikti Europos labui, bet ką jie nuveiks. Mus stebi visas pasaulis“, – pritaria ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barosso. 

Amerikos prezidentas Barackas Obama jau ne tik tariasi telefonu su Vokietijos kanclere, bet ir derybų į Europą atsiuntė iždo sekretorių Timothy Geithnerį. 

Derybų Briuselyje įžanga tapo Prancūzijoje, Marselyje, vykęs Europos dešiniųjų partijų lyderių susitikimas. 

Atmosfera įkaitusi, ypač po to, kai viena reitingų agentūra paskelbė akylai stebinti, ar nebranginti skolinimosi visam 27 šalių blokui. 

Tikimasi, kad tai vers lyderius sutarti dėl ES sutarčių pataisų, kurios bent eurozoną paverstų visaverte finansų ir mokesčių politine sąjunga, kad šalys išlaidūnės būtų baudžiamos. 

Esą didžiausia kliūtis yra tai, kad Vokietija nesutinka su jokiais kitais sprendimais, išskyrus ES sutarties pataisas. Bet jas atmeta Didžioji Britanija, kuri nori apsaugoti nuo reguliavimo svarbų finansų centrą – Londono Sitį. Kitos šalys sunerimusios, kad sutarties pataisų įsigaliojimas užtruks. Maža to, jas greičiausiai atmes rinkėjai šalyse, kurios turi rengti referendumus. 

Pasak Europos Sąjungos diplomatų, lyderiai turi sutarti dėl to, kas „tvirta, saugu, protinga ir stabilu“, skambant perspėjimams, kad per kitus metus neliks eurozonos, o Italijos ir Ispanijos šansai grąžinti skolas tokie patys, kaip neramumų krečiamo Egipto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Priežastis

Priežastis portretas
Svarbiausia dabartinės pasaulinės ekonomikos krizės priežastis yra pagrindinės pasaulio valiutos – JAV dolerio perprodukcija. Nuo 1971 metų, kai buvo atšauktas dolerio susiejimas su JAV turimu auksu, dolerius imta spausdinti neribotais kiekiais, nes JAV vyriausybė nekontroliuoja dolerio emisijos mastų. Tokią teisę turi tik 1907 metais įsteigtas JAV Federalinis rezervų bankas (FRB) - privati organizacija, kurią valdo 20 privačių komercinių JAV bankų. Pagrindinis ir nepaprastai sėkmingas jų verslas – spausdinti rezervine viso pasaulio valiuta tapusius pinigus. Kad tą pasiektų, dabartiniai FRB savininkai paaukojo dešimtmečius ir įdėjo daug pastangų. Nuo 1971-ųjų iki 2008 metų dolerių kiekis pasaulyje išaugo dešimtis kartų, daug kartų viršydamas pasaulyje realiai turimų prekių visumą. Tokia padėtis buvo išimtinai naudinga FRB, kaip privačiai organizacijai, ir pačioms JAV, kaip valstybei, nes leido 37 pastaruosius metus gyventi ne pagal pajamas, o viso likusio pasaulio sąskaita. JAV BVP sudaro 20% viso pasaulinio BVP, o šioje šalyje kasmet suvartojama 40% pasaulyje pagaminamos produkcijos. Jeigu kažkas pagamina dvigubai mažiau, nei suvartoja – kažkas juk turi už tai sumokėti? Tas kažkas – visas likęs pasaulis, kuris atiduoda Amerikai savo prekes mainais už beverčius žalius popierėlius. Taip vyksta milžiniškas pasaulinių turtų perdalijimas JAV naudai. Kam reikėjo FRB dolerių prisigaminti daugiau, negu būtina normaliam pasaulinės ekonomikos funkcionavimui? Jeigu esi privatus asmuo ir turi teisę spausdinti dolerius, kuriais aprūpinama visa pasaulio ekonomika, juk knieti pradėti dolerių perprodukciją, nes tai suteikia nuostabias galimybes. Narkotikai, prostitucija, prekyba ginklais – tai tik netikšų žaidimai, palyginti su galimybe spausdinti dolerį. Šitą galimybę FRB gavo, – tiksliau, ne gavo, o teisėtai užsidirbo. Tai teisei gauti buvo išnaudoti milžiniški puikiausių smegenų intelekto ištekliai, daugybė pastangų, pinigų ir metų metai įtempto darbo, dėl to buvo organizuota keletas krizių ir pora pasaulinių karų…
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    113
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių