- KPF naujiena
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant kuo racionaliau panaudoti šalies ūkių modernizavimui remti skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas, jos šiais metais paskirstytos pagal prioritetinius sektorius ir subsektorius.
Remiamos trys veiklos sritys
Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę (KPP) „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skiriama trims veiklos sritims.
Pagal pirmąją veiklos sritį parama ūkininkams skiriama Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimui. Tikslas – apsaugoti gruntinius vandenis ir dirvožemį nuo taršos nitratais. Paramos lėšas ūkininkai galės naudoti naujų mėšlidžių ir (arba) srutų kaupyklų statybai arba jau turimų jų rekonstrukcijai, taip pat naujų mėšlo ir srutų laikymo, išvežimo įterpimo ir (arba) paskleidimo įrenginių ir mechanizmų įrengimams įsigyti.
Pagal antrąją veiklos sritį parama skiriama investicijoms į žemės ūkio valdas. Pagal šią sritį gautą paramą ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės galės naudoti naujai žemės ūkio technikai, įrangai, technologiniams įrenginiams, kompiuterinei įrangai įsigyti bei kitoms žemės ūkio valdų investicijoms.
Pagal trečiąją veiklos sritį parama skiriama trumpos rotacijos želdinių želdinimui ir auginimui.
Paramos pagal pirmąsias dvi veiklos sritis gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimu. Pagal trečiąją veiklos sritį ,,Trumpos rotacijos plantacinių želdinių įveisimas“ – fiziniai ir juridiniai asmenys, teisėtai valdantys žemės ūkio naudmenas (ŽŪN).
Pinigai pagal sektorius ir subsektorius
Šįmet priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos sričiai skirti paramos pinigai atskiromis eilutėmis paskirstyti ir pagal prioritetinius sektorius ir subsektorius.
Tokiu būdu proporcingai paramos galės siekti įvairiose žemės ūkio srityse besispecializuojantys žemdirbiai.
Nustatytos paramos sumos bus skiriamos atskirai gyvulininkystės, augalininkystės ir paslaugas žemės ūkiui teikiantiems sektoriams.
Savo ruožtu gyvulininkystės sektoriaus ūkių modernizavimui skirtos paramos lėšos yra numatytos atskiriems subsektoriams: mėsinės galvijininkystės, kitų gyvulininkystės ir paukštininkystės ūkių modernizavimui. Taip pat augalininkystės sektoriaus lėšos paskirstomos linininkystės ir sėklininkystės, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės ūkių modernizavimui.
Šiais metais pirmą kartą bus remiamas ir cukrinių runkelių auginimo modernizavimas. Šiam subsektoriui taip pat numatomos paramos lėšos.
Skirstymas į sektorius
Pareiškėjas pats gali savo ūkius priskirti vienam ar kitam sektoriui bei subsektoriui. Ūkis priskiriamas numatytiems prioritetiniams sektoriui, jei praėjusiais arba ataskaitiniais metais gautos pajamos iš jo sudarė daugiau kaip 50 proc., specializuotam subsektoriui – jei iš jo gautos pajamos sudarė ne mažiau kaip 20 proc. visų valdos veiklos pajamų.
Augalininkystės subsektoriui gali būti priskirtas ūkis, jei ne mažiau kaip 20 proc. visų augalų pasėlių deklaruoto ploto buvo apsėta specializuotais augalų pasėliais. Pavyzdžiui, į paramą iš cukrinių runkelių subsektoriaus lėšų ūkininkas gali pretenduoti jais apsėjęs 20 proc. savo dirbamos žemės.
Pareiškėjo valda gali būti priskiriama tam tikram sektoriui ir tuo atveju, jei jo numatytos investicijos į specializuotą sektoriaus veiklą yra susijusios su tam sektoriui būdinga veikla ir sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM). Pavyzdžiui, tada, kai jis ketina pirkti cukrinių runkelių rovimo kombainą, kuris kainuos mažiausiai pusę jo ūkio modernizavimui numatytų lėšų.
Šiems metams - 155 mln. litų
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ visam laikotarpiui skirta daugiau nei 1,4 mlrd. litų ES parama.
Iki šių metų kovo pradžios paramos gavėjams išmokėta daugiau nei 866 mln. litų paramos. Iš viso šalies žemdirbiai savo ūkių modernizavimui prašė 1 mlrd. 205 mln. litų paramos. Daugiau nei 1 mlrd. 38 mln. Lt sumai su jais buvo pasirašyta paramos sutarčių, ir šios lėšos paramos gavėjus pasieks artimiausiu metu.
Šįmet priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skirta dar daugiau nei 155 mln. litų ES paramos.
Paramos dydžiai
Mažėjant bendrai paramos sumai, mažėja ir vienam projektui skiriamos maksimalios paramos sumos. Iki 1 381 120 Lt galės būti skirta gyvulininkystės, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės ir cukrinių runkelių ūkiuose vykdomiems projektams remti.
Į tokio paties dydžio paramą galės pretenduoti pripažinti kooperatyvai arba jo nariai. Visiems kitiems numatyta didžiausia paramos suma vienam projektui – 345 280 Lt.
Paramos dydis pagal priemonės pirmąją bei trečiąją veiklos sritis vienam projektui negalės viršyti 690 560 Lt sumos.
Paraiškų rinkimas – iki balandžio 29 d.
Šįmet paraiškos pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ renkamos iki balandžio 29 d. Jos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą.
Jeigu paraiškose prašoma paramos suma viršys planuojamą skirti lėšų sumą, jos bus vertinamos taikant kiekvienai veiklos sričiai nustatytus projektų pirmumo vertinimo kriterijus (jie yra nurodyti kiekvienos priemonės veiklos įgyvendinimo taisyklėse. Plačiau – www.paramakaimui.lt ir www.nma.lt).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...